Vilnietė Valentina kasmet dėl krūties vėžio tikrinasi pagal prevencinę programą. Nors moters sveikata niekada nekėlė rūpesčių, ji tikrinosi profilaktiškai. Taip pasielgė ir šį pavasarį.
„Labai buvau rami, neturėjau kažkokių tai abejonių, kad kažkas tai gali būti netvarkoje, kadangi jaučiausi puikiai“, – pasakoja Valentina.
Tačiau šįkart, atlikusią visus tyrimus, rezultatų laukiančią moterį apstulbino gydytojas, paskambinęs ir pakvietęs ją papildomiems tyrimams. Valentina pasakoja nesupratusi, kaip taip gerai jaučiantis, kas nors gali būti blogai.
„Pradėjau nerimauti, kad kažkas netvarkoje, bet galų gale buvo nustatyta diagnozė. Ji labai smarkiai neišgąsdino, nes tai buvo nulinė stadija, o nulinė stadija reiškia, kad tai buvo pati pradžia. Tai buvo ne navikas, bet pakitimai ląstelių lygmenyje“, – sako ji.
Netrukus moteriai buvo atlikta operacija ir pradėtas radiacijos kursas. Valentina džiaugiasi, kad viską išsiaiškino, kai liga dar nepasiekė rimtų stadijų. Pasak moters, tai tik pabrėžia prevencinės programos svarbą.
O kita vilnietė su krūties vėžiu dar prieš aštuonerius metus susidūrė netikėtai. Ji sužinojo, kad serga dukros vestuvių išvakarėse.
„Buvo skausmas krūtyje, buvo padaryta echoskopija ir pamatyta, kad yra liga krūtyje ir pažengus į limfmazgius. Taip ir prasidėjo gyvenimas kitas“, – pasakoja Aušra Bružienė.
Po operacijų ir chemoterapijos ilgainiui Aušrai ligą pavyko nugalėti.
„Pati kova, kai pasako, kad tavo gydymas baigtas, tada padaro tyrimus ir remisija prasideda, tai užtrunka. Jei pradedant nuo chirurginio gydymo, daugiau nei pusę metų ir paskui, tu visą gyvenimą draugauji su šia liga. Nes onkologinė liga nėra pagydoma, ji užmigdoma“, – tikina Aušra.
Dabar moteris tikrinasi kartą į metus. Lietuvoje šiuo metu krūties vėžiu serga apie 18 tūkstančių moterų.
Paskutiniai Nacionalinio vėžio instituto skelbiami duomenys už 2015 metus byloja, kad tuomet Lietuvoje gyveno daugiau nei 15 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu. 570 moterų nuo ligos mirė, o daugiau nei 5 tūkstančiai su šia diagnoze gyveno 10 metų ir ilgiau.
Vakarų Europoje bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu yra apie 84 proc., o Lietuvoje – 77 procentų. Tai vienas prasčiausių rodiklių Europoje.
Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė sako, kad tokius skaičius lemia kelios priežastys: tai, kad liga diagnozuojama vėlyvose stadijose, ir inovacinių gydymo priemonių neprieinamumas.
„Prevencinės programos, nors jos veikia, ir moterys nuo 50–ties metų gali nemokamai kas antri metai pasitikrinti krūtį, deja, programoje sudalyvauja tik pusė galinčių moterų. Na, ir kitas svertas – gydymo priemonių prieinamumas. Lietuvoje, deja, naujausi vaistai, kuriuos sukuria mokslas, kuriuos sukuria farmacijos pramonė, jie yra ne visi prieinami. Na, o tas laikas, kurį mes laukiame, kada naujai sukurtas, užregistruotas ES vaistas atkeliauja į Lietuvą, užtrunka apie dvejus metus“, – komentuoja instituto vadovė Sonata Jarmalaitė.
S. Jarmalaitė teigia, kad sergamumas krūties vėžiu didėja ir tarp jaunesnių nei 50 metų moterų. Todėl, nors prevencinės priemonės joms nėra skirtos, Nacionalinio vėžio instituto vadovė ragina jas kreiptis į šeimos gydytoją.
„Moterys, turinčios abejonių, besirūpinančios savo krūtų sveikata, jos gali kreiptis į šeimos gydytoją, ir tikrai siųs pasitikrinti momografiškai ar kitomis priemonėmis šeimos gydytojas nemokamai. Tačiau prevencinės priemonės skirtos žmonėms nuo 50 iki 69 metų“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto vadovė.
Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad per artimiausius metus kovojant su krūties vėžiu, turėtų atsirasti nauja pareigybė – ligos atvejo vadybininkas. Jie registruotų pacientus, padėtų jiems atlikti reikalingus tyrimus, į juos pacientas galės kreiptis ir konsultacijoms. Taip pat žada ir didesnes kompensacijas.
„Tų pačių protezų kompensavimas, kompresinių rankovių kompensavimas. Šiuo metu tą turi pacientai įsigyti savo lėšomis. Tų pačių inovatyvių vaistų prieinamumas“, – teigia sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
Krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas. Statistika rodo, kad viena iš dešimties moterų per savo gyvenimą juo suserga.
