Pragaras Žemėje. Taip galima apibūdinti prie Graikijos sostinės įsiplieskusius gaisrus. Ugnis niokoja priemiesčius, esančius už 27-ių kilometrų nuo Atėnų centro.
Ugnis nesirenka – pleška graikų gyvenamieji namai, verslai, ūkiai. Iš keturių liepsnų apimtų Atėnų priemiesčių išvykti teko tūkstančiams žmonių, liepsnos kėsinasi ir į ligoninę, iš kurios teko skubiai evakuoti visus pacientus.
Liepsnas prie Atėnų malšina beveik pusė tūkstančio ugniagesių. O pagalbos ranką graikams tiesia ir Rumunijos tarnybos. Tačiau gaisrus suvaldyti sunku ir dėl sausros, ir dėl gūsingų vėjų.
Liepsnoja ir miesteliai šalia Londono. Gaisrai įsiplieskė karščiausią dieną Jungtinės Karalystės istorijoje, kai temperatūra perkopė 40-ies laipsnių karštį. Londono ugniagesiai per dieną sulaukė net 2600 iškvietimų ir vadina vakarykštę dieną viena sunkiausių per pastaruosius kelis dešimtmečius.
„Įprastą dieną Londono ugniagesių brigados automobilis gaisrą pasiekia per šešias minutes. O dabar tai vidutiniškai užtrukdavo daugiau nei 20 minučių. Tai parodo, su kokiu krūviu susiduria ugniagesiai“, – teigia Londono meras Sadiq Khan.
Labiausiai per gaisrą nukentėjo Veningtonas Rytų Londone. Sudegė kone visas kaimelis, kuriame iki šiol gyveno apie 300 žmonių.
„Aš tik galvoju, kad galėjo būti dar blogiau. Taip, mes visko netekome, bet bent jau esame gyvi“, – sako Veningtono gyventojas Alfie Stock.
Ir tai dar ne viskas. Milžiniškai gaisrai niokoja Italiją, Ispaniją, Prancūziją. Dešimtims tūkstančių žmonių šiose šalyse teko palikti namus, o tūkstančiai tapo su karščio banga siejamų, staiga paūmėjusių ligų aukomis. Vien Portugalijoje karštis laikomas daugiau nei 1000 per savaitę mirusių žmonių mirties priežastimi.
Beje, karštis iš Europos nesitraukia, tik iš pietų keliauja šiauriau ir į rytus. Rekordines temperatūras jau fiksuoja Vokietija ir Belgija.
