Jau kurį laiką kalbama, kad pagaliau vėl sulauksime šilumos, o atsidarius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) internetinį puslapį meteo.lt, kauniečiai patyrė nemenką šoką – nejaugi tikrai termometro stulpeliai penktadienį kils iki 36 laipsnių?
Karščio bus, bet ne tiek
LHMT sinoptikė Edita Gečaitė ramina, kad tokių karščių tikrai nesulauksime, tačiau bus karšta.
„Mes neprognozuojame tiek, sinoptikai prognozuoja iki 32 laipsnių“, – sako ji.
Tai viena iš priežasčių, kodėl nereikėtų aklai pasitikėti orų progamėlėmis – skirtingi modeliai prognozuoja skirtingas temperatūras.
„Šiuo metu mes turime vieną modelį, kuris rytoj prognozuoja 34 laipsnius ir kitą, kurioje daugiausiai 28. Yra modelių, kurie labai mėgsta persistengti“, – pastebi pašnekovė.
Saugokite save ir kitus
LHMT primena, kad karštis stipriai veikia žmogaus savijautą, o ekstremalus karštis itin pavojingas vyresnio amžiaus asmenims, kūdikiams, mažiems vaikams, nėščiosioms, ligoniams, žmonėms, dirbantiems sunkų fizinį darbą bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1-2 paras aukščiausia oro temperatūra siekia 30 ar daugiau laipsnių, tad panašu, kad artimiausiomis dienomis tai ir stebėsime.
Jauni ir aktyvūs žmonės dažnai perkaista arba susiduria su šilumos smūgiu, pagyvenusiems žmonėms perkaitimas kartais tampa net mirties priežastimi.
Be to, per karščius netenkame daug skysčių, ko pasekoje tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o tai gali tapti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi.
LHMT patarimai, kaip pasiruošti bei elgtis užklupus karščiams
Ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę, stenkitės būti pavėsyje, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val.;
Lauko darbus atlikite, kai oras būna vėsesnis – anksti ryte arba vakare;
Būdami lauke dėvėkite lengvus, šviesių spalvų drabužius iš orui laidžių medžiagų, nepamirškite galvos apdangalų;
Vartokite daug skysčių (ypač drungno vandens). Juos gerkite mažais kiekiais ir dažnai;
Esant galimybei periodiškai atsivėsinkite, apsišlakstykite vandeniu;
Nepalikite vaikų ir gyvūnų vienų automobilyje su uždarytais langais;
Pasirūpinkite vyresnio amžiaus žmonėmis;
Užtikrinkite lauke esančių gyvūnų galimybę rasti pavėsį, dažniau juos girdykite;
Keliaudami atkreipkite dėmesį į kelio dangos būklę ir, jei reikia, ribokite greitį;
Būdami gamtoje laužus kurkite tik tam skirtose laužavietėse, nepalikite degių ar kitų gaisrą sukeliančių atliekų, stiklo duženų;
Venkite alkoholio, kavos, energinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, kartu ir reikalingų mikroelementų netekimą;
Kol karšta atsisakykite skrudinto ar riebaus maisto, valgykite sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius;
Vartokite daugiau kalio ir magnio turinčio maisto: riešutų, lašišos, lapinių daržovių;
Jei sukarščiavote, būtinai kreipkitės į medikus.
