Vilniečiams Alisai ir Vytautui – tai viena svarbiausių dienų gyvenime. Po dešimties metų draugystės jie ryžosi prisiekti vienas kitam amžiną meilę.
Pora sako, kad karantinas ne tik netapo santykių išbandymu, bet, priešingai, padėjo priimti sprendimą sumainyti žiedus ir užtvirtinti savo meilę štai tokiu, šių dienų realijas atspindinčiu bučiniu.
„Mes nusprendėm susituokti per karantiną. Mes biškį gal atvirkščiai negu kiti, nes iš tikrųjų daug porų, girdėjau pati, kad pasuko skirtingais keliais, o mes atvirkščiai – labai sustiprėjome“, – sako jaunavedžiai Alisa ir Vytautas.
Visgi šalį apėmusi epidemija lėmė, kad palyginus su ankstesniais metais, šiemet kovo – rugpjūčio mėnesiais susituokė maždaug 3 tūkst. porų mažiau nei įprastai. Santuokų mažėjo, nes nemažai žmonių vestuves atidėjo rudeniui arba nukėlė į kitus metus.
„Jaučiamės tai gerai, džiaugiamės švente. Aišku, šiek tiek suvaržyti, norėtųsi gal kažkiek kitaip švęsti, bet iš esmės viskas gerai. – Jo, viskas puiku“, – pasakoja Alisa ir Vytautas.
Tuo tarpu psichologai vienbalsiai tvirtina, kad karantinas ne vienos poros gyvenime įžiebė naujus ar paaštrino įsisenėjusius konfliktus, kuriuos gesinti tenka iki šiol, ir privertė susimąstyti – verta būti kartu ar ne.
„Buvimas namie ir visą laiką trynimasis šonais. Nuo ryto iki vakaro, visą laiką kartu. Ir tai iš tikrųjų kai kuriems žmonėms pasidaro nepakeliama. Aš nesakyčiau, kad tai yra blogai. Galbūt tai kaip tik išryškina, kas mus jungia, kas skiria? Gal mes esam tik dėl buities kartu? Dėl patogumo? O ne todėl, kad esam vienas kitam svarbus žmogus?“, – teigia psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.
„Daug problemų liko po to karantino. Tų konfliktų visokių, susikirtimų ir tų tokių priešskyrybinių būsenų, kurios nepriėjo iki skaičių, bet, aš manau, prieis. Natūralu, kad tos įtampos, emocijų susikirtimo yra gerokai, gerokai daugiau. Tiesiog kai žmonės nesusitinka, tai ir nesimato, kad tarp jų blogai“, – kalbėjo psichologas Marius Daugelavičius.
Psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas dėmesį atkreipia į tai, kad dėl išaugusio alkoholio vartojimo pastarąjį pusmetį padaugėjo smurto artimoje aplinkoje – tiek fizinio, tiek psichologinio. O štai neištikimybės atvejų esą mažėja, tačiau ir čia yra tamsioji pusė.
„Dažnas sako, vat, aš neturėjau tos meilužės kelis mėnesius ir tikrai dabar galvoju, ar verta, ar reikia. Tačiau akivaizdžiai padidėjo įnikimas į virtualias pažintis, į porno, į neištikimybę tokią labiau virtualią. Tai dabar, aš manau, vyksta tokia paradoksali situacija – neištikimybė neišeinant iš namų“, – sako psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas.
Tačiau ar karantininiai santykių uraganai turėjo įtakos skyrybų statistikai? Pasirodo, jei kovo – rugpjūčio mėnesiais ankstesniais metais išsiskirdavo vidutiniškai 4300 porų, tai šiemet skyrybų buvo maždaug tūkstančiu mažiau.
Beje, mažėjo ir prašymus skirtis Lietuvos teismams pridavusių sutuoktinių. Ankstesniais metais tokiu pat metu teismai sulaukdavo virš 5000 skyrybų prašymų, šiemet – virš 4000. Visgi santykių ekspertai sako, kad tikrąjį karantino poveikį skyryboms pamatysime tik po gero pusmečio – esą daugelis braškančių porų skyrybas atideda dėl finansinės nežinios.
„Tas skyrybų skaičiaus mažėjimas gali būti labai nevienareikšmiškas. Pavyzdžiui, žmonėms yra noras skirtis, tačiau ekonominė situacija yra ant tiek nestabili, kad jie supranta, kad skyrybos bus visiška katastrofa gyvenant ir išlaikant vaikus, šeimą ir panašiai. Ir tada jie nesiskiria būtent dėl karantino, nes taip saugiau“, – pasakoja A. Kaluginas.
Kiti specialistai tvirtina, kad skyrybas pristabdė nuo Naujųjų įsigaliojęs reikalavimas prieš kreipiantis į teismą dalyvauti privalomoje mediacijoje. Per karantiną ši taikaus ginčų sprendimo paslauga buvo teikiama tik nuotoliniu būdu, tad dalis žmonių mediaciją atidėjo.
„Paprasčiausiai nemokėjo, negalėjo prisijungti ir laukė tų paslaugų suteikimo gyvai. Tai reiškia, kad kai kurie žmonės tas paslaugas išnaudojo tik kokį gegužės – birželio mėn. Tai tas pereinamasis laikotarpis pristabdė kreipimusis į teismą“, – teigia mediatorė Odeta Intė.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva kartu su Latvija Europos Sąjungoje pirmauja pagal skyrybų skaičių. Vidutiniškai mūsų šalyje santuoka trunka apie 13 metų. Daugiau nei pusė išsiskiriančių šeimų – susilaukusios vaikų.
