O štai gamtininkai laikosi savo, jeigu spustelėtų didesnis šaltukas jokia alternatyva eglišakiams – nepadės. Tad augalai gali ir žūti. Tuo metu, pavojingasis koronavirusas gali pavogti ir kitą tradiciją – jeigu sergančiųjų daugės, neįvyks ir eglišakių dalybos prieš Kalėdas.
Rodydama savo sodo puošmenas Vilniaus rajone sode besidarbuojanti Laimutė planuoja, kad vos temperatūra ims žemėti, rožes moteris dengs.
„Eglišakiais, daugiau nieko“, – sako sodininkė Laimutė.
Eglišakių yra iš kur paimti, mat prie namų auga žaliaskarė. Kiek sudėtingiau kaimynei Undinei. Šalia jos namų eglių nėra.
„Pirmiausia, reikia kažkur skinti… tad jau tas yra.. ne visur galima“, – pasakoja sodininkė Undinė.
Tad augalus dengia tuo kas prieinama: „Va, nupjaunu raganes, ir raganėmis… Jos nenukrenta lapai iki galo.“
Miškininkai kasmet dalijantys eglišakius ne tik papuošti namus Kalėdoms, bet ir daržininkams ar sodininkams, kad šie apdengtų lepesnius augalus, šiemet ragina panašiai, kaip Undinė, elgtis visus. Mat šakų dalijimo akcijos dėl paskelbto karantino, kaip sako Valstybinės miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas, šiemet nebus.
„Ta geranoriška akcija šiemet yra neįmanoma, kadangi yra susibūrimo ir renginių ribojimai“, – teigia direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petkevičius.
Tokios akcijos į vieną vietą sutraukia nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų žmonių. Baimindamiesi tokių susibūrimų, miškininkai nutarė šakų nedalyti visai. Esą net jeigu jas paliks konkrečioje vietoje miške, vis tiek, atėję bursis rinkdamiesi geresnes.
O gamtininkai sako, kad augalams tai gali būti pražūtinga. Ypač, jeigu nebus sniego. Miškininkų siūlymas lepesnius augalus dengti šiaudais, durpėmis, ar medžiaginiais maišais, ne visada duoda naudos. Kaip sako Vilniaus universiteto Botanikos sodo atstovė, šiauduose ar kitokiuose medžiagose gali apsigyventi pelės ar pelėnai, tad pirmiausia augalas gali žūti nuo graužikų.
„Iki minus dešimt tai laisvai užtenka durpių. Bet jeigu girdėsim, kad minus… na ateina didesni šalčiai, ir nėra sniego tai reikėtų turėti iš karto, na nusimatyti į tą rezervą, kad reikalui prispyrus mes galėtume juos panaudoti. Tai sakykim, net papildoma paslauga virš durpių plonu sluoksniu uždėti dar ir eglišakes“, – kalbėjo botanikos sodo atstovė Gitana Štukėnienė Indrišiūnaitė.
Ne išeitis ir agrodanga: „Agrodangą daugiau naudoja sumedėjusiems augalams. Paprastesnis būdas eglišakiai."
Tad belieka tikėtis, kaip sako gamtininkai, kad augalams pražūtingo minuso bent jau kol kas nebus. Didesnio atvėsimo, bent jau artimiausią mėnesį, klimatologai ir nežada.
„Pagal tai kokia situacija dabar, artimiausiu metu tokio didesnio šaltuko nenusimato. Atskiros dienos, atskiros naktys gali būti šaltesnės, bet kol kas tas laikotarpis arba šiltesnis, arba artimas daugiametėms normoms“, – sako klimatologas Donatas Valiukas.
Įprastai būdavo, kad termometrai rodydavo apie vieną ar du šilumos. Panašiai turėtų būti iki gruodžio pradžios ir šiemet. Tad miškininkai prašo žmonių savavališkai nekirsti eglišakių.
Nors pastebi, kai kuriems žmonėms tai nė motais, šiemet sučiupta apie šešiasdešimt pažeidėjų savavališkai šeimininkavusių miške su kirviais.
Daugiau pažeidėjų buvo prieš vėlines, kai dažnas pynė iš eglišakių vainikus puošti artimųjų kapą. Valstybinės miškų urėdijos atstovas sako, kad tokių pažeidėjų būna ir prieš Kalėdas. Jų gali būti ir šiemet, mat jeigu karantinas bus pratęstas, neįvyks ir dar viena – eglišakių prieš Kalėdas dalijimo akcija.
