Viena po kitos pušys krenta Šalčininkų rajone, Girios girioje. Medžiai jauni, tačiau kirtimas, kaip sako miškininkas Darius, būtinas. Pušis paveikė sunkiai matomas, toks kinivarpams priskiriamas vabaliukas – viršūninis žievėgraužis. Skraidyti jis pradeda gegužę, ir medžius naikina kol laikosi šiltasis metų laikas. Jo ilgis siekia nuo dviejų iki pusketvirto milimetro ilgio.
Po savęs medyje kenkėjas palieka tarsi takelius. Jis gyvena po plona pušų žieve, storesnėse šakose, stiebų viršūnėse. Ir sustabdyti kenkėjo plitimą galima tik nukertant medį, ir susmulkinant ir tuoj pat sutvarkant šakas.
Valstybinės miškų urėdijos atstovas sako, kad šis kenkėjas jau kelią pavojų ne tik girioje šalia Šalčininkų, kenčia ir Trakai, Kaunas, Varėna ir Vilnius.
„Valstybiniuose miškuose nustatę apie du šimtus hektarų pakenktų miškų nuo šito kenkėjo“, – sako Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Pirmieji džiuvimai nustatyti prieš kelerius metus, o dabar jie pradėjo itin plisti. Tad dar tiek žalos gali būti padaryta privačiuose miškuose. Darbuojasi kenkėjas jau ne tik miškuose, bet ir parkuose, visur, kur auga pušys. Vilniaus savivaldybės atstovai sako vos spėjantys suktis, mat pažeistas pušis reikia kirsti skubiai, kad kenkėjas neišplistų. Ir jokios kitos išeities nusikratyti šiuo kenkėju – nėra, nei purškimai, niekas esą nepagelbėtų.
„Kenkėjas nesirenka tos vietos, jam svarbu, kad būtų jaunuolynas, vidurinio amžiaus pušynas. Mūsų židinukai būna iki dešimt arų. Tai šiandien dienai turėjom apie trisdešimt tokių atvejų. Tas kenkėjas labai greitai atskrenda, padaro kas jam yra pridera, ta prasme iš tos blogosios pusės, ir išskrenda. Tai gali būti savaitė ir dvi“, – pasakoja savivaldybės atstovas Gintautas Runovičius.
Kodėl jis karaliauja būtent pietrytinėje dalyje ir keliauja labiau į šalies pietus, specialistai tik spėlioja – klimatas ir oro tarša, pasak jų labiausiai prisideda prie šio kenkėjo populiacijos augimo. Viskas, kas susilpnina medį, sustiprina viršūninį žievėgraužį. Išgelbėti medžio, kaip sako Aplinkos ministerijos atstovas, būtent nuo šio kenkėjo, neįmanoma.
„Jo veiklos požymiai gali atsirasti labai staiga, taip. Iš pradžių jie įsigraužia į šakeles, ir maitinasi, tai mes galim to net nepastebėti. Medis lieka beveik toks pats žalias. Kai medis negali maitintis, nes pažeistos visos šakelės“, – teigia ministerijos atstovas Zbignev Glazko.
„Pušis pradeda blykšti, darytis balsva, geltonuot spygliai, tuo metu jau medis būna negražinamai pakenktas. Tai jau jis nudžius garantuotai, maždaug poros savaičių bėgyje“, – kalbėjo M. Ivanauskas.
Viršūninis žievėgraužis yra ne invazinis gyvis, sako gamtos žinovai. Lietuvoje jis žinomas seniai. Tačiau dėl jo žūva pušys dabar, tik todėl, kad šylant klimatui, gausėja jo populiacija, ir medžiai tiesiog tokio kiekio neatlaiko. Specialistai baiminasi, jeigu žiemos ir toliau bus šiltos, Lietuvos pušynams iškils didžiulė grėsmė nykti. Panašiai, kaip Ukrainoje, Baltarusijoje ar Lenkijoje, kur yra didžiuliai pakenkimai, skaičiuojami milijonais kubinių metrų.
„Sunku prognozuoti ant kiek, nes jeigu šiemet buvo lietingas pavasaris, labai stipriai jį prislopino. Jeigu turėsim sausą pavasarį, tai tai galim sulaukti žymiai didesnio poveikio“, – sako M. Ivanauskas.
O kol kas specialistai prašo ir valstybiniuose miškuose besidarbuojančius miškininkus, ir privačių miškų savininkus, atidžiai stebėti pušynus. Pamačius gelstančius spygliuočius, nedelsiant vykdyti sanitarinius kirtimus. Ir puola pušis ne tik šis kenkėjas – miškininkams pavyko sustabdyti milžiniškus miškų plotus naikinusį drugį – verpiką vienuolį. Tačiau dar didesnis galvos skausmas miškininkams – egles naikinantis – žievėgraužis tipografas.
