Viešpaties angelo maldos muzika skamba Pakapės bažnyčioje Šiaulių rajone kiekvieną vidurdienį vietoje įprastų varpų skambėjimo. Parapijiečiai jau kelias savaites meldžiasi tik namuose.
Čia, kaip ir prie daugelio Lietuvos bažnyčių, ramu, sutiksi vos vieną kitą žmogų ar pravažiuojančią mašiną.
Panevėžio rajone Karsakiškio klebonas tuščioje bažnyčioje ruošiasi pamaldoms ir jas transliuos telefonu, bent taip palaikydamas ryšį su parapijiečiais.
„Čia yra tas momentas žmogui prisiliesti, vizualiai žiūrint, žadinti ilgesį, neatitrūkti nuo savo prisirišimo, kuris tam tikru laiku, kaip šventė eucharistinė – jis gali ją stebėti, ir dalyvauti, yra tas mažas būvimas, kad žmonės išgyventų bendrystę kartu su bažnyčia“, – sako Karsakiškio klebonas Jonas Morkvėnas.
Dvasininkai neslepia – kaip ir daugelio kitų profesijų atstovai tapo karantino įkaitais: užsivėrus bažnyčių durims jų pajamos praktiškai išnyko. Mat ne tik nebevyksta pamaldos, bet ir žmonės nukelia vestuves ir krikštynas, kurių metų taip pat gaudavo aukų bažnyčios ir jos tarnų išlaikymui. Dievo tarnai neslepia netekę ir didžiausių savų įplaukų per metus – velykinių aukų.
„Tai paprastai Velykų iškilmėje ta rinkliava būna pati gausiausia, nes žmonių daugiausiai susirenka ir tai ypatingai klebonams yra didelis nuostolis“, – pasakoja Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Šiaulių vyskupas sako, kad šiuo laikotarpiu stengiamasi pagelbėti mažesnėms parapijoms:
„Mažosioms parapijos, mes šventų mišių stipendijom mes duodame auką iš kurijos ir kunigai yra aprūpinami, kad galėtų kiekvieną dieną už tam tikrą auką, aukoti šventąją mišių auką. Taip, kad mes jų nepaliekam be globos ir be pagalbos ir visada rūpinames jais“
Telšių katedroje kaip ir dar ne vienoje bažnyčioje Lietuvoje taip pat vyksta pamaldos, kurias vyskupija tikintiesiems transliuoja tiesiogiai internetu. Kartu šiame mieste įsikūrusi ir kunigų seminarija. Jos rektorius sako, kad seminarijai ypač sudėtingas laikotarpis, nes pajamų išlaikyti seminarijai jie visiškai neturi. Šimtametė tradicija, kuomet Verbų sekmadienį surinktos aukos būdavo skiriamos seminarijoms, šiemet dėl karantino nutrūko.
„Šiais metais Verbos buvo tylios, jos buvo be Dievo tautos, ir rinkliavos taip pat nebuvo daromos, skirtos būtent kunigų seminarijų išlaikymui, jų veiklai. Tai reiškia, kad ir tos aukos, kuri būdavo didžiulė parama, kunigų seminarijai, mes taip pat negavome“, – teigia Seminarijos rektorius Saulius Stumbra.
Rektorius atvirauja, kad dabar tenka gyventi smarkiai taupant. Kita vertus, pasak jo, skurdesnė nei įprasta buitis atgręžia į tikras vertybes:
„Galbūt išmokom daugelį dalykų prie ko mes buvo pripratę, toje bėgimo kultūroj, galim apsieit paprasčiausiai. Taigi galbūt ateis šiek tiek daugiau kuklumo į visų mūsų aplinką, į mūsų kasdienybę, galbūt labiau pradėsim branginti žmones tie kurie yra šalia mūsų.“
Beje, iš užsitęsusio karantino Bačnyčiai ir dar vienas pozityvus dalykas: Dievo tarnai, kaip ir mokiniai ar mokytojai, bendraudami su tikinčiais virtuliai – labiau susipažino su išmaniomis technologijomis.