Šiukšliavežis iškelia maišą iš konteinerio ir ant žemės pažyra jo turinys. Nors talpykla skirta popieriui ir kartonui, joje pilna stiklainių, drabužių, plastikinių vaikiškų žaislų ir net baldų.
„Pridėta ir baldų būna, ir kriauklių, ir metalų, ir padangų: daug ko randam, bet nelabai matosi, kai verčiame per tą leiką, tikrai nesimato. Iš garso girdisi, kad sunkus kažkas, ar statybinis laužas“, – sako vairuotojas Marius Mažeika.
Darbuotojai sako, kad tai kasdienybė,o netinkamos šiukšlės jau sugadino ir ne vieną naujųjų konteinerių maišą.
Tad Kauno šiukšlių tvarkytojai nusprendė pažiūrėti ir viešai kitiems parodyti, kaip kauniečiai rūšiuoja atliekas. O vaizdas pribloškia – talpykloje tik dalis ten leidžiamų mesti šiukšlių.
„Čia, po dešine, matote, kurias galima mesti (šiukšles – aut. past.), jos daugiau mažiau atrinktos, aišku, ne visas bendras kiekis. O čia – viskas, ko ir negalima. Šitas konteineris nėra pats baisiausias, kuriuos mes sutinkam“, – pasakoja „Kauno švara“ atstovas Jonas Tumpa.
Gyventojai sako, kad rūšiuoti stengiasi. Tačiau tikina, kad ne visada tai patogu.
„Toks dalykas kaip kiaušinio dėklas, jis (pagamintas – aut. past) iš jūros putos, tai kur jį mesti? Numečiau prie plastiko, o gal prie kartono reikėjo.“
„Devynaukšty aš gyvenu, tai ten mūsų konteineris vienas, tai stiklą čia, popierių čia nešam. Stengiamės (rūšiuoti – aut. past.).“
„Atskiriu plastmasę, popierių ten, kur parašyta, ir bendras.“
„Namuose neapsistatysi maišeliais kaip šiukšlyne, tai viską meti į bendrą maišą, o paskui jau matai, kur tiksliai reikia išmesti.“
Miesto aplinkosaugininkai aiškina, kad ant visų konteinerių yra instrukcijos ir paveikslėliai – tereikia tik skaityti ir dėti, kaip nurodyta. Pasak specialistų, taip ne tik gamta rūpinsimės, bet ir savo pinigus taupysime.
„Kad kuo daugiau atliekų išrūšiuotume, kurių mažiau vežtume į mechaninį biologinį apdorojimą, kuo mažiau reikėtų deginti, kad taip galėtume taupyti savo pinigėlius. Į geltoną, mėlyną ir žalią konteinerį atsidūrusios atliekos, jeigu jos yra tinkamai išrūšiuotos, už jų atsikratymą gyventojams nereikia mokėti nė cento“, – pasakoja Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Deja, yra ir tokių, kuriems jokie užrašai nė motais – jie nesivargina tinkamu atliekų skirstymu. Šiuos niekadėjus jau fiksuoja bendrovės „Kauno švara“ įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Pasak komunalininkų, jie jau yra įamžinę ne vieną dešimtį asmenų, grūdančių nereikalingus buities prietaisus, baldus, drabužius į tam neskirtus konteinerius. Ar tiesiog paliekančius stambiagabarites atliekas lyg niekur nieko prie konteinerio.
Beje, pričiuptiems pažeidėjams jau teko paploninti pinigines – šiemet nubausta daugiau kaip pusšimtis kauniečių, krovusių nereikalingus daiktus prie konteinerių. Tiesa, maksimalių 600 eurų baudų specialistai dar neskyrė.
„Šiais metais tokių piktybiškų pažeidėjų nustatyta yra 58 atvejai, jie visi nubausti piniginėm baudom, baudos nesiekia 600 eurų, jos mažesnės – kelios dešimtys eurų, bet manau, kad tai veikia“, – teigia Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vedėjas Rimantas Vilimas.
Gyventojams skundžiantis, kad stambiagabaričių atliekų aikštelių darbo laikas nepatogus, jį ketinama koreguoti. O štai kaip dažnai tuštinti konteinerius prie namų, komunalininkai planuoja tikrinti primontavę daviklius – šie rodys užsipildymo lygį ir pagal tai bus dėliojami šiukšliavežių maršrutai.