Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų. Juolab, kai net kavos puodelis Lietuvoje kainuoja brangiau nei daugelyje Europos šalių.
Padavėja vienoje Vilniaus kavinių ruošia espreso kavą. Tokio puodelio kaina čia – 2 eurai. Pasirodo, leisti sau išgerti kavos puodelį Lietuvoje jau yra prabanga.
„Kavos puodelio kaina, dėl kurio buvo labai daug diskutuota po euro įvedimo, jau dabar yra brangesnis kavos puodelis nei daugelyje Europos šalių ir praktiškai nei visose pietų Europos šalyse“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje jau aštuonerius metus iš eilės kainos restoranuose ir kavinėse auga sparčiausiai visoje euro zonoje. Nuo 2015 metų kainos Lietuvos restoranuose ir kavinėse išaugo net 69 procentais, kai, pavyzdžiui, Graikijoje – vos 10 procentų, Prancūzijoje ir Italijoje – 14 procentų.
Kiolne, Vokietijoje, prie Reino upės pakrantės po krepšininkų varžybų su vokiečiais pralaimėjimo skausmą alumi bandantys nuplauti lietuviai taip pat pastebi, kad kainos restoranuose ir kavinėse tiek Lietuvoje, tiek turtingoje Vokietijoje beveik nesiskiria:
„Alaus bokalas kainuoja 5 eurai su centais, tai sakyčiau nelabai čia jau ir didelė kaina. Iš tikrųjų, savotiškai normali kaina ir Lietuvoje, palyginus, mūsų vasaros sostinėj Palangoj tai panašios irgi kainos.“
„Restorane kainos tokios kaip Lietuvoj, gal netgi ir pigesnės.“
„Mūsų viešbuty tai 2,50 latte kava, o paskui aikštėj centrinėj buvo, 7 eurus mokėjom, o taip vidurkis 5, 5 su puse.“
„Sumuštinis va toks pusiau, nedidelis 5 eurai maždaug. Nėra labai didelė kaina, bet manau didesnė negu Lietuvoje.“
Barselonoje gyvenantis lietuvis Tomas sako, kad už puodelį espreso puodelį kiek tolėliau nuo centro sumokėtumėt apie 1,40, cappucino – 1,60, o pačiame centre kavos puodelį galima būtų išgerti ir už 2 eurus.
„Dažnai yra siūloma prie kavos suvalgyti kruasaną, bandelę ar sumuštinį bokadią kaip yra vadinama kainuos priklausomai irgi ką pasirinksit prie kavos. Gali svyruoti nuo 2 su puse iki 5 eurų“, – kalba Tomas Ramanskas.
Kovą Lietuvoje lankęsis lietuvis sako, kad Ispanijoje restoranuose ir kavinėse už maistą ir gėrimus tenka suploti mažiau.
„Ir pietavau, ir vakarieniavau, ir kaina buvo netgi šiek tiek didesnė negu Barselonoje. Tai, manau, kad Vilnius ir Barselona kainų skirtumu pavalgyt centre ar pagurkšnoti kavos, ar atsigerti bokalą alaus tikrai niekuo nesiskiria. Barselonoje dar galima pigiau tai padaryti“, – sako Tomas.
Tik štai kai kurie vilniečiai dėl brangesnio kavos puodelio galvos nesuka:
„Danijoje, vis dėlto, sakot kava ir desertas pigiau negu Lietuvoj? – Pigiau. – Kiek kainuoja kavos puodelis Danijoje? – Maždaug jei toks mažytis espresso, tai apie 7,10 kronų kažkur tai čia 1,50 euro kažkur.“
„Einam į Europą tiesioginiu keliu – tai yra nuostabu, ką aš matau šiuo metu, tai kad tos kainos man, ko gero, jau net ir nekliūna.“
„Labai mėgstu kavą, tai leidžiu sau.“
Na, o lenkų turistams Lietuvoje labai brangu, mat toje šalyje maistas restoranuose pigesnis:
„Brangiausias yra alus. Mano kolega mėgsta alų. 5 eurai.“
O Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovai mano, kad lietuviško kavos puodelio kainos negalima lyginti su pietiečiais, turinčiais seną kavos gėrimo kultūrą.
„Tiesiog prie baro sulauki, išgeri ir eini. Jeigu pažiūrėtume baristos darbą. Ten daroma yra iš karto po du puodelius iš vieno krano, tai yra tam tikri nepalyginami dalykai“, – tikina asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.
Kainos Lietuvos restoranuose, anot Žygimanto Maurico, yra didesnės nei kitose Baltijos regiono šalyse, išskyrus Estiją, didesnės nei Portugalijoje ir Graikijoje, panašios kaip Ispanijoje ir Vokietijoje ir vos keliasdešimčia procentų mažesnės nei Italijoje ar Prancūzijoje. Verslas aiškina, kad pagrindinė to priežastis – vidutinio darbo užmokesčio augimas. Nors realiais skaičiais Lietuvoje vidutinės algos mažesnės.
„Kokioje nors Airijoje, kaip pavyzdys, tai per 10 metų minimali alga keitėsi ten 15 procentų. Tai, kad pas mus buvo labai didelis darbo užmokesčio augimas ir kas sąlygojo būtent ir restoranų kainų augimą“, – aiškina G. Balnis.
Taip pat kainų augimas, pasak vieno restorano Vilniuje vadovės, buvo neišvengiamas dėl žaliavų ir energetinių išteklių augimo.
„Kainos kilo apie 10–15 procentų tiktai, jeigu žiūrėtume, bandom spaustis kitose srityse. Dirbti efektyviau, dirbti naudojant mažiau resursų“, – kalba „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė.
Tai, kad Lietuvoje kainos restoranuose ir kavinėse yra vienos iš aukštesnių Europoje sukuria Lietuvos, kaip brangios šalies įvaizdį, o tai mažins Lietuvos konkurencinį pranašumą.
„Tai turės tam tikrą poveikį turizmo srautams ir taip pat bus sunkiau prisivilioti ir investuotojus, ir taip pat tuos vadinamus „skaitmeninius klajoklius“. Tai yra darbuotojai, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu ir gali rinktis valstybę, kurioje gyvena ir dažnu atveju jie renkasi pigesnes valstybes“, – kalba Ž. Mauricas.
Taigi vienintelis kelias, pasak ekonomisto, gerinti prekių, paslaugų, aptarnavimo kokybę ir ieškoti išskirtinumo, kuris galėtų pritraukti turistus, nes Lietuva, į pigesnių kainų zoną, pasak eksperto, nebegrįš.
