Juodkrantiškis žvejys Romas rodo savo pragyvenimo šaltinį – žuvies rūkyklas. Kiekvieną vasarą jis čia užsiima darbu, kurio jį išmokė tėvas, o šį, jo tėvas ir taip karta į kartą. Tai – pačių sugautos žuvies rūkymas:
„Išvalai, pasūdai, nuplauni. Plaunam per du vandenis. Tuomet kabinam į rūkyklą ir rūkom alksninėm malkom. Tiktai. Sausomis.“
Žuvies rūkymu Kuršių nerijoje užsiima ne tik Romas, o ir dar kelios dešimtys vietinių. Vasaromis uždirbti pinigai leidžia pragyventi žiemą – kuomet turistų srautas išsenka ir rūkytos žuvies niekas nebeperka. Tačiau, panašu, kad Kuršių nerijos rūkyklos tuščios bus ir vasaromis. Visuomenės sveikatos centro specialistai šiomis dienomis pradėjo žvejus purtyti. Neva rūkyklos kenkia aplinkinių sveikatai.
„Kai suvažiavo, tai visos institucijos – sveikatos centras, savivaldybė ir veterinarija. Vajė, vajė, kokie mes čia nusikaltėliai pasidarėm, ar ne? Baisu“, – mano žuvies rūkytoja Ona Ulvidienė.
„Nebus Neringoje žuvies rūkytos arba bus atvežta. Kitoj pusėj marių bus rūkoma ir atvežta čia“, – sako žvejys Romas Žąsinas.
Žvejai įsitikinę – tikrintojus užsiundė atvykėliai, kurie čia turi namus, tačiau juose gyvena tik vasaromis ir nori ramiai pailsėti:
„Nusipirko šitą pusę namo, dabar perstatė. Ir prasidėjo. Tiek metų buvo viskas ramu, o dabar prasidėjo tas. Ir ne mums vieniems – ir Nidai ir Preilai tas pats.“
„Tuoj atsiras įstaigos, kurios rūkys elektrinėse rūkyklose, mirkys jas ten. Ir viskas. Nes jei iš karto penkias įmones uždaryti vieną dieną atvažiavo, tai leiskit paklausti – yra užsakymas, ne kitaip.“
Sveikatos centro specialistai apdovanojo žvejus ir pirmomis baudomis – 225 eurais. Įsiutę žvejai šiandien šturmavo Neringos savivaldybę, kurioje lankėsi juos purtantys tikrintojai.
„Ketvirta karta. Ketvirta karta. Mes jau rūkom. Anūkas gimė, tai jau dabar penkta karta prasidės ir jis rūkys. Mes kito neturim pragyvenimo šaltinio. Arba uždarykit mus į rezervatą, aprūpinkit viskuo ir mes gyvensim ramiai“, – pasakoja baudą gavęs žvejas Arūnas Kelmelis.
„Mes sukūrėm darbo vietas ir kažkas atėjęs mums uždraudžia rūkyti žuvį. Aš labai atsiprašau, kas turi teisę žvejui pagavus išsirūkyti žuvį“, – kalbėjo žuvies rūkytoja Raisa Kazlauskienė.
Pasak žvejus tikrinančių valdininkų, žuvies rūkyklos turi stovėti ne arčiau kaip 100 metrų iki gyvenamųjų pastatų. Tiesa, kur rasti tokius atstumus istoriniuose Kuršių nerijos miesteliuose pasakyti negali ir patys. Tačiau teisės aktų laikytis privalu – esą iš rūkyklų kyla sveikatai kenkiantis dūmas, o žuvis – smirda.
„Tai gal tada gyvenamąsias aplinkas patraukime, jei ūkinė veikla trukdo gyventi. Kažko reikės ieškoti, kažkokio sprendimo būdo. Teisės aktai negali būti pažeisti. Jei teikiama apgyvendinimo paslauga, ji turi atitikti reikalavimus, jei rūkom žuvį, ji irgi turi atitikti teisės aktus“, – teigia Sveikatos centro atstovė Asta Šlepetienė.
„Gali būti ir kažkoks higieninių sąlygų neatitikimas, kažkas parūdiję, kažkur sanitarinės sąlygos netinka, ne pakankamai išplauta, išvalyta“, – sako VMVT atstovė Dalia Kaveckienė.
Žuvies rūkymas Kuršių nerijoje yra sena vietinių tradicija. Žmonės sako negirdėję nė vieno protėvių pasakojimo, kad koks rūkyklos kaimynystėje gyvenantis žmogus būtų susirgęs. Vis dėlto, valdininkai žvejams davė metus, rūkyklas nuo gyvenamųjų pastatų arba pastatus nuo rūkyklų patraukti.
