Viešumoje rečiau besirodančiam, limfoma sergančiam premjerui Sauliui Skverneliui pastarosiomis savaitėmis teko atremti nemažai užgriuvusių rūpesčių ir klausimų – ir dėl stringančio biudžeto projekto Seime, ir dėl vis dar žalą valstybės ūkiui nešančio gaisro Alytuje.
Tad nors ir su šlubuojančia sveikata, iki šiol Vyriausybės vadovas pildydavo visas iš anksto suplanuotas pareigas ir dienotvarkę.
Tačiau pirmadienį per sunkaus darbo, sergant du mėnesius, pirmą kartą premjeras atšaukė suplanuotą dvišalį susitikimą su į Lietuvą atvykusia Norvegijos premjere Erna Solsber.
„Teko iš vakaro atšaukti suplanuotus renginius dėl to, kad ministras pirmininkas pasijuto prasčiau. Tačiau tai visiškai suprantama, medicininės procedūros eina į pabaigą, liko vos keli chemo ir imuno terapijos seansai. Mes tikimės, kad liga bus pilnai nugalėta“, – sako premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Pasak premjero patarėjo, tai, kad S. Skvernelio susitikimas su Norvegijos ministre pirmininke atšauktas, jokiu būdu nereiškia, kad jo būklė blogėja. Esą kaip tik priešingai – laukiama procedūrų pabaigos ir pilno jėgų atgavimo. Pirmadienį, pasak patarėjo, Vyriausybės vadovui paprasčiausiai buvo atliekami papildomi tyrimai.
„Yra atlikinėjami tyrimai, kurie šiaip jau yra atlikinėjami nuolatos, ministras daugiausia laiko praleidžia namuose. Jei yra toks poreikis, visada gali atsidurti ir medicinos įstaigoje. Tai nėra nieko baisaus ir nieko tragiško“, – teigia S. Malinauskas.
Su Norvegijos premjere vietoj S. Skvernelio susitiko Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dėl to, kad abiejų šalių premjerams susitikti nepavyko, Norvegijos Vyriausybės vadovei skambino ir dvišalius reikalus su ja aptarė prezidentas Ginatas Nausėda. O su viešnios delegacija bendravo premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Pavyzdžiui, neformalus ministrų pasitarimas, tai, ką įmanoma pavaduoti, ministras Vaičiūnas tą ir padarė, na, pirmininkavo neformaliam pasitarimui ir t.t. Jeigu reikėtų kažkokio parašo ar kito teisinio veiksmo, jis galėtų tai padaryti“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Onkologai tikina, esą, nors sirgimas limfoma ir atima nemažai energijos bei jėgų, tačiau daugelis ligonių, nepaisant vykdomos chemoterapijos, išlieka dalinai darbingi.
„Žmonės, sergantys onkologine liga, yra darbingi. Ateina į stacionarą, gauna savo vaistus, susilašina chemoterapiją, toliau eina į darbą. Čia priklauso nuo jo savijautos ir gydytojų rekomendacijų“, – pasakoja skyriaus vedėjas Sigitas Stonkus.
Prezidentas yra pasirašęs dekretą, kuriame nurodoma, kas pavaduoja premjerą iki lapkričio 8-os dienos iškilus būtinybei. Pratęsti jo kol kas neprašyta.
O štai, pasak politologų, nors toks S. Skvernelio atsitraukimas dėl ligos visiškai suprantamas, visgi nuo Vyriausybės vadovo atsitraukimas nuo valstybės vairo gali turėti rimtų politinių pasekmių.
„Klausimas, ar jis pajėgus visavertiškai vykdyti pareigas, po šiandien kyla visu aštrumu. Turint galvoje, kad valstybėje apskritai klostosi visų valdžių krizė, tai tokios sąlygos biudžeto priėmimo laiku nežada didelio stabilumo“, – mano apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.
„Dėl premjero ligos yra daugelis politinių klausimų pakibę ore. Tas pats esminis klausimas susijęs su premjero politine karjera ir politiniu likimu. Ar jis dalyvaus Seimo rinkimuose ir dalyvaus rinkimuose su valstiečių partija, ar kurdamas kažkokį savo naują judėjimą“, – teigia politologas Vytautas Bruveris.
Esą politinė situacija ypač kebli dėl artėjančio mūšio Seime dėl kitų metų biudžeto. Kova nusimato sudėtinga ir dėl su Ramūnu Karbauskiu tebekovojančio Viktoro Pranckiečio, ir dėl prezidento ryžto vetuoti biudžeto projektą, jei Seimas nesutiks įgyvendinti Gitano Nausėdos vizijų. Tokia situacija esą gali pasibaigti ir itin nepalankiu Lietuvai precendentu.
„Jeigu pirmąkart nepriklausomos Lietuvos istorijoje nepriimamas biudžetas, tai kiekvieną mėnesį dvyliktoji dalis skiriama asignavimui. Ta tikimybė yra pakankamai didelė. Ne pirmą kartą biudžetas būdavo pakibęs, kad padėtis būtų tokia rimta, tai, ko gero, pirmą kartą“, – sako apžvalgininkas V. Valentinavičius.
