Skurdo mažinimas – taip antrus metus iš eilės savo tikslą skelbia premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, suplanavusi kitų metų biudžetą. Tačiau, norint kažką padalinti, reikia daugiau pinigų, o juos planuojama surinkti ir per didesnius senus, ir per puokštę naujų mokesčių. Valdžia imasi branginti akcizines prekes.
Nuo kovo 3-4 euro centais už litrą brangs benzinas ir dyzelinas, o krosnių kuro litras kainuos net 40 euro centų brangiau. Beveik euru brangiau kainuos ir litras degtinės, o kaitinamojo tabako pakuotė pabrangs daugiau kaip 30 euro centų.
Tačiau vien akcizus didinti valdantiesiems negana. Vyriausybė nusitaikė ir į darbo užmokestį: lėtina neapmokestinamojo pajamų dydžio mažinimą bei labiau apmokestins dienpinigius, kurių ypač daug gauna vežėjai.
„Jei turėtume galimybę išlaidas didinti ir skolintis, tą darytume. Aplinka palanki. Tačiau turime fiskalinės drausmės konstitucinį ir tarptautinį įsipareigojimą. Mūsų išlaidos yra ribotos ir jų negalime padengti kitomis priemonėmis“, – sakė S. Skvernelis.
Naujo mokesčio kitąmet sulauks ir pirksiantys mašiną – naujas taršos mokestis sieks nuo 36 iki 1300 eurų. Tiesa, finansų ministras prasitaria, kad mokestis registruojant mašiną – tik pradžia, ateityje jis turėtų tapti kasmetiniu.
„Turėti taršų automobilį ir jį išlaikyti tikrai bus brangu. Galime savęs neapgaudinėti, daugelis šalių turi visuotinį kasmetinį mokestį. Vėliau ar anksčiau toks mokestis rasis ir Lietuvoje“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Kitaip, nei buvo šiemet, daugiau kaip 30 tūkst. gyventojų teks susimokėti dar ir nekilnojamojo turto mokestį už brangesnį kaip 100 tūkst. eurų turtą asmeniui. Papildomus 80 milijonų eurų per metus Vyriausybė tikisi surinkti ir iš bankų bei prekybininkų, jiems įvedus naujus turto ir apyvartos mokesčius. Prekybininkai jau ginčija tokių mokesčių teisėtumą ir perspėja, kad galiausiai jie vis tiek guls ant klientų pečių.
„Kitos valstybės tokio mokesčio netaiko. Įvesti mokestį abejotino teisėtumo yra neatsakinga prieš viešuosius finansus, stabilumą ir tvarumą. Jei į biudžetą įtraukiamos eilutės, lėšos bus išleistos, bet po to, kai šis klausimas atsidurs ant EK stalo, valstybės biudžetas turės sugrąžinti sumą ir kompensuoti nuostolius“, – pasakoja prekybos tinklų atstovė Rūta Vainienė.
Užsimojusi mokesčių bizūnu, Vyriausybė paruošė ir šiokių tokių saldainių.
Pirmiausia, žada rūpintis esą labiausiai pažeidžiamais vaikais, senjorais, neįgaliaisiais, gausiomis šeimomis. 10 ir 30 eurų didės vaiko pinigai, didės ir neįgalumo pensijos, o senatvės pensijos žadamos taip pat 30 eurų didesnės. 40 eurų į rankas žadama didesnė minimali alga. Ekonomistai įsitikinę, kad naujiems mokesčiams ir didesnėms išmokoms valdžia suplanavo prastu metu.
„Gyvulių ūkis tampa dar labiau gyvuliškas. Didesnius mokesčius įmonės ir gyventojai gauna, kai aplinka labai nepalanki. Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, prekyba traukiasi, Vokietija jau recesijoje. Lietuvoje irgi eksportas mažėja“, – mano ekonomistas Nerijus Mačiulis.
O štai valstybės kontrolė Vyriausybei primena, kad padėti skurstantiems galima ir nedidinant mokesčius, o atsakingai naudojant surinktus mokesčius. Anot kontrolierių, šimtai milijonų eurų kasmet yra iššvaistomi valdiškose institucijose nereikalingiems pirkiniams, projektams ir renginiams, kelionėms.
„Mes nematome kriterijų, tampa nebeaiškus kai kurių programų lėšų naudojimas, neaišku, kodėl institucijos, kurios gyvena fondų paunksmėje, tampa privilegijuotos?“, – klausia valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.
Tiesa, pristatytą biudžeto projektą Vyriausybė dar siunčia į Seimą, o ten mūšis nusimato ne tik su opozicija, bet ir su saviškiais koalicijos partneriais, tad kas iš S. Skvernelio Vyriausybės planų iš tiesų liks – nežinia. Socialdarbiečiai jau skundžiasi, kad vaiko pinigų didinimas numatomas 10 eurų mažesnis, nei buvo sutarta, o lenkų rinkimų akcija rėžia nepritarsianti taršių automobilių mokesčiui.
