Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją. Moteris čia darbuojasi jau 8-eri metai: „Visas plotas, daugiau kaip pusę teritorijos valau.“
Iki pensijos jai dar 5 metai, tad šluoja ir džiaugiasi, kad darbo turi. Ne taip kaip, anot jos, kai kurie bedarbiai: „Kad jie nelabai ir nori dirbti. Jie nenori gi dirbti.“
Ir išties seniūnijos griebiasi už galvų, per vasarą pradingo beveik visi pagalbiniai darbininkai už pašalpas.
„Jų nieks neverčia dirbti. Ir neina. Tai kam jiems dirbti, jeigu 200 gauna, kam dirbti“, – sako kiemsargė Irena.
Nuo liepos bedarbiams ėmus masiškai registruotis Užimtumo tarnyboje kaimiškose vietovėse iš tiesų nebeliko pašalpininkų, kurie seniūnijoms padėdavo tvarkyti aplinką, ją nušienauti, surinkti šiukšles.
Pasirodo, kam atidirbti, jei gali gauti 200 eurų išmoką ir nedirbti. Todėl neravėtų ir žolėmis apaugti baigiančių šaligatvių ar nešienautų pakelių kaimuose tik daugės.
„Viešųjų erdvių turime virš 12 ha. Seniūnija didelė, anksčiau jei turėdavome 60 su virš atidirbėjų, tai šiuo metu soc. pašalpas vadinamų tų talkininkų beliko 5“, – pasakoja Panevėžio seniūnas Saulius Skrebė.
„Mes turėjom daug, neskaitant tų, kurie nutolusiose vietovėse kažką daro aplink savo teritorijas, kai kas prižiūri neįgalius kaimynus, vienišus, tikrai žmonės ir su aukštaisiais, kultūros renginiams talkino, o tokių, kurie ateidavo grynai prie seniūnijos durų padirbėti būdavo kiekvieną rytą 10-15, dabar visą savaitę tuščia – nė vieno“, – teigia Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
Tokia parama atsirado pandemijos sukeltiems padariniams mažinti, kad paramos galėtų tikėtis karantino metu darbo netekę gyventojai. Kadangi į šią paramą niekas nedraudžia pretenduoti ir ilgalaikiams bedarbiams, jie lygiai taip pat pusę metų gaus kur kas didesnes išmokas nei sulaukdavo iš savivaldybės.
„Kadangi jie iš darbo biržos gauna po 200, jiems atidirbti nereikia. Jei anksčiau būdavo 125 eurų socialinės pašalpos dydis siekia ir reikėdavo atidirbti, tai nuo birželio mėn. keitėsi socialinės paramos įstatymas“, – kalbėjo S. Skrebė.
Vis tik per daug džiūgauti Paįstrio seniūnas nesiūlo. Mat tokia parama gal ir patogi, bet turi ir kitą medalio pusę:
„Už dyką tik būna pelėkautuose sūris, o čia vadinasi išmoka darbo vietai susirasti ir nori nenori, turi ne bambaliuką eiti, bet važiuot pas darbdavius, klausinėti, gal aš jums reikalingas. Ateis tas laikas, kai reikės parodyti, kur tu įsidarbinęs. Jei pats neįsidarbinai, tai tau bus pasiūlyta, prašom ateiti į tą fabriką ir nebegalios, man autobuso nėra, man kvapai nepatinka ir tada braukiamas iš darbo biržos kaip atsisakęs.“
Kitiems gi antstoliai už įvairias skolas čiupo areštuoti staiga papilnėjusias sąskaitas, tad dalis pašalpininkų po truputį vėl grįžta prašyti kad ir mažesnės socialinės paramos iš savivaldybės.
„Šiemet iki to įstatymo turėjom 115, tai dabar turim 15. Dešimt kartų nubyrėjo. Atidirbai tas valandas, kas priklauso, ar tai dešimt pusdienių, ar 7, ar 5 pusdienius ir mėnesį ramus. Ne kažin koks pinigiukas, ale vis iš dangaus“, – sako V. Šležas.
Gauti darbo paieškos išmokos iš užimtumo tarnybos panoro daugiau kaip pusantro šimto tūkstančių bedarbių. Socialinės apsaugos ir darbo ministras tokių seniūnų skundų nesupranta. Esą žmogus netekęs darbo turi teisę į išmokas, persikvalifikavimą, tad verčiau siūlo kurti darbo vietas, o ne taikyti prievartinį atidirbinėjimą.
„Jeigu trūksta tokių darbuotojų, tai imkit vieną tų, kurie išėjo į Užimtumo tarnybą, gavusį išmoką, pasamdykite už ketvirtį ar pusę etato ir būsit įdarbinę vieną žmogų. Ir nereikės socialinės paramos mokėti“, – pasakoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Pasak ministro, visa socialinė šalies paramos sistema socialinių išmokų didinimui sulaukė 30 milijonų eurų injekcijos.
