Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.
Marijampolėje daug metų veikiančios parduotuvės šeimininkas Saulius sako, kad pastaruoju metu pirkėjų labai sumažėjo. Verslininkas neatmeta, kad dalis klientų važiuoja į kaimyninę Lenkiją apsipirkti. Ten prekės pigesnės.
„Seniau turėjome savo klientus, tie klientai prapuola, prapuola. Su Lenkija nepakonkuruosi. Taip ir laukiam kiekvieną dieną. Viena diena tik ir gyveni į priekį. Ne mėnesį, kažką, neplanuoji daug. Kas žino, kas bus po savaitės“, – kalba verslininkas Saulius.
Kad lietuviai pigesnių prekių dažniau ieško Lenkijos parduotuvėse, rodo šios šalies statistika. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje išleido beveik 130 milionų eurų. Tai yra didžiausia suma per pastaruosius dvejus metus. Tiesa, rečiau apsipirkti lietuviai važiavo dėl pandemijos.
Dabar srautai grįžta į priešpandeminį lygį. 2019 metais, Lietuvos–Lenkijos sieną kirtę asmenys, šioje šalyje išleido daugiau nei 300 milijonų eurų per metus.
„Gerų žinių labai daug ir nėra, kad keistųsi ta situacija. Zloto kursas yra pigus, lyginant su euru. Tai šitoje vietoje motyvacija važiuoti į Lenkiją yra didelė. Infliacija Lenkijoje rugsėjį buvo arti 18 procentų, Lietuvoje – 22. Tas skirtumas šiai nėra didelis. Bet istoriškai maistas ten yra pigesnis. Tai tie srautai niekur nedings artimiausiu metu“, – tvirtina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Netoli Lietuvos sienos esančiame Suvalkų mieste tautiečių galima sutikti tiek savaitgaliais, tiek darbo dienomis. Vitalija su Arvydu net iš Kretingos atvažiavo. Ieško baldų, bet tuo pačiu ir maisto produktų nusipirko.
„Pagrinde baldų, bet gavosi, kad reikia ir to apsipirkti. – Ar išsirinkote baldus? – Virtuvinį išsirinkome. Pasižiūrėsime, pasidėstysime. Kaip išeis. Gal pigiau, gal ne pigiau, nežinome“, – sako Arvydas iš Kretingos.
Nuo Kretingos iki Suvalkų – daugiau nei 300 kilometrų. Net tokį atstumą žmonės važiuoja dėl pigesnių prekių.
„Iš toli važiuojame, tai mes vis tiek nors du–tris kartus į metus atvažiuojame. Bet ir perkame tada jau pilną bagažinę. Ne viena parduotuvė čia. Iš kelių renkamės. Jau čia trečia. Ketvirta“, – pasakoja Vitalija iš Kretingos.
Kad Lenkijoje pigiau nei Lietuvoje, netruko pajusti ir Lietuvoje apsistoję ukrainiečiai. Nuo karo pabėgę sutuoktiniai Oksana ir Valerijus į Suvalkus važiuoja dažnai. Šeima gyvena Marijampolėje. Iki Suvalkų – 60 kilometrų.
„Brangiau nei Lenkijoje. Pastebimai jaučiasi. Važiavom dar degalų prisipilti. Mes Marijampolėje gyvename, tai visai šalia. Mes nuolat važiuojame į Lenkiją degalų prisipilti“, – sako ukrainietis Valerij.
„Maisto produktus pirkome – mėsą, daržoves, šaldytas daržoves, maistą vaikams. Nežinau. Ėmėme viską, ko reikia. Kas būtina“, – kalba ukrainietė Oksana.
Lenkijoje iki šio mėnesio pabaigos netaikomas pridėtinės vertės mokestis maisto produktams ir yra sumažintas akcizas degalams – nuo 23 iki 8 procentų. Taip šalies vyriausybė siekia sumažinti infliacijos naštą gyventojams. „Norfos” prekybos įmonių savininkas Dainius Dundulis sako, kad parduotuvėse, veikiančiose prie sienos su Lenkija, apyvarta ženkliai sumažėjo.
„Aišku, jeigu Lenkijoje būtų lygiaverčiai mokesčiai, pas mus, Lazdijuose, pavyzdžiui, tai apyvarta būtų žymiai didesnė. Ir visoje Pietų Lietuvoje, manyčiau, būtų plius minus 30 procentų didesnė“, – tvirtina prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.
Kad pinigai išvažiuoja iš Lietuvos, anot ekonomisto Tado Povilausko, galima spręsti iš degalų mokesčio.
„Aktualiausia, turbūt, yra dyzelinas. Kažkur nuo kovo mėnesio, surenkami akcizai už dyzeliną Lietuvoje yra sumažėję. Tai akivaizdu, kad yra nubyrėjimas į Lenkijos pusę. Ten akcizai ir PVM tarifai yra sumažinti“, – tikina T. Povilauskas.
Pasak ekonomisto, iki naujų metų maisto, kitų prekių kainos dar gali kilti. Po Naujųjų situacija turėtų stabilizuotis.
