Talibai Sayedo broliui grasindavo ir kviesdavo prisijungti prie jų, tačiau brolis atsisakydavo, todėl jie grasindavo Sayedo šeimai.
„Vieną kartą jie užpuolė mūsų namus, 2011 metais, po šio įvykio aš netekau savo brolio. Tiesiog nuo jo gavau paskutinį skambutį. Jis sakė, kad mano gyvybei gresia pavojus, kad jo draugai man padės ir turiu daryti taip, kaip jie man pasakys, nes aš nesu saugus.
Tai buvo paskutinis mano brolio skambutis. Netekus brolio po mėnesio Talibanas mus rado. Aš buvau kartu su brolio draugais, po to jie nužudė mano tėvą“, – pasakojo migrantas iš Afganistano Sayedas Nageebas Ullahas.
Po šio įvykio vyras suprato, kad šalyje jam likti negalima, nes jo gyvybei taip pat gresia pavojus.
„Galiausiai vienas iš mano brolio draugų pasakė, kad jis mane supažindins su žmonėmis, kurie man gali padėti išvykti iš Afganistano ir kažkur ten aš būsiu saugus. Tai buvo kažkur 2011 m., nežinau net tikslios datos.
Mane perdavė kontrabandininkams, kartu su jais gyvenau maždaug 2,5 metų. Jie mus laikydavo miške, mažuose namuose. Visur būdavo labai tamsu, mes negalėdavome išeiti ir matyti išorės. Mūsų situacija buvo labai prasta“, – sakė Sayedas.
Kontrabandininkai vyrą iš kelis jo šeimos narius išvežė iš šalies, tačiau jis nežino, kur jie visą tą laiką buvo.
„Kontrabandininkai mus išvežė iš Afganistano, mes gyvenome miške su aukštais medžiais. Mūsų šalis to neturi. Jie kalbėjo kitomis, skirtingomis kalbomis – rusų, uzbekų. Jie mums sakė, kad kol negaus mūsų pinigų, su mumis darys viską, ką nori.
Tai reiškia, kad gali parduoti mūsų kūnus, kūno dalis už pinigus. Kontrabandininkai gali padaryti viską dėl pinigų. Tada aš ir mano brolis nusprendėme pabėgti nuo šių žmonių. Mes kurėmę planą, gaila, kad tas planas buvo nevykęs“, – pasakojo migrantas.
Vyras pats nežinodamas, kur bėga, miške pametė savo brolius ir seserį.
„Aš maniau, kadangi aš esu vyresnis už savo brolį ir sesę, jie seks paskui mane, kai mes bėgsime. Bet buvo atvirkščiai. Mane sekė, kartu bėgome apie pusvalandį, nubėgome į kažkokią vietą. Aš tada pasiklydau miške, nežinojau, kur esu.
Kai atsisukau pasižiūrėti už savęs, nieko nebuvo, niekas manęs nesekė. Aš pamečiau savo brolį ir sesę. Pradėjau judėti toliau ir pamačiau mažą kaimą ir namukus. Aš tų žmonių prašiau, kad jie man padėtų. Maždaug po 20 min. atvyko policija, kuri mane suėmė ir nuvežė į policijos nuovadą“, – sakė Sayedas.
Nuovadoje migrantas praleido visą parą, kol kitą dieną atvyko vertėjas.
„Jie manęs klausė, iš kur aš. Tada jie pasakė, kad čia yra Rusija. Tos policijos nuovados pareigūnas paklausė, kuo man gali padėti. Man buvo baisu ir aš nežinau, kad galiu paprašyti, jog man jie suteiktų dokumentus ir paliktų ten gyventi.
Aš maniau, kad jie man suteiks laisvę, tada mane suras kontrabandininkas ir tada su manimi padarys ką nors negero, todėl jų paprašiau mane deportuoti atgal į mano šalį. Manau, gal al-Qaeda ir Talibanas jau bus mane pamiršę, tačiau nebuvo taip gerai, kai grįžau“, – teigė Sayedas Nageebas Ullahas.
Nuvykęs pas ilgai nematytą seserį Saeydas nesulaukė šilto pasveikinimo. Sesuo vyrui liepė dar kartą išvykti iš Afganistano ir niekada nesugrįžti.
„Tada aš galutinai supratau, kad vis dar esu problema“, – sakė migrantas.
Kuo baigėsi vyro istorija, sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Pasaulis pagal moteris“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 10:00 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Pasaulis pagal moteris“.
