Ingrida Šimonytė: vyksta rungtyniavimas, kas pasiūlys gražesnę dovaną rinkėjams

Kol mūsų valdantieji dar tik rengiasi pristatyti siūlymus, kaip padėti gyventojams pakelti elektros, dujų, degalų, maisto ir šildymo brangimą, štai Vokietijos vyriausybė jau nusprendė kiekvienam dirbančiajam duoti po 300 eurų susimokėti išaugusias energijos sąskaitas, nepasiturinčių šeimų vaikams žada padalinti po 100 eurų papildomų vaiko pinigų. Drastiškai išaugus infliacijai, ir kitos šalys tiesioginėmis išmokomis remia piliečius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gyventojai piktinasi didžiuliu kainų šuoliu nuo 1994-ųjų: „Už 10 eurų nieko nenusiperki, pasižiūri – tuščia tašė“

Ar lietuviams teks dar labiau ploninti pinigines? Ekonomistas – apie šildymo, elektros, degalų ir maisto kainas

Povilauskas: infliaciją toliau augino degalų ir maisto brangimas

„Austrija taiko 100 eurų išmoką, Nyderlandai iki 400 eurų, Belgija pasitvirtinę. Jei Lietuva taikytų, nebūtų išimtis, patektų į bendrą tendenciją“, – sako Seimo narys, socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Išbrangus degalams, ES šalių vyriausybės padeda ir vairuotojams – Vokietijos vyriausybė tris mėnesius sumažins mokesčius degalams, dėl to litras benzino atpigs 14 centų, o dyzelino – 30 centų. Kam degalai vis tiek per brangūs, vyriausybė ragina naudotis traukiniais ir autobusais už vos 9 eurų mėnesinį bilietą.

Švedija savo vairuotojus nusprendė paremti kiekvienam automobilio savininkui išmokėdama po 100 eurų išmoką ir dar mažindama degalų mokesčius, dėl to litras degalų atpigs 13 centų.

Tuo metu Lietuvos vyriausybė savo planą tik baigia rengti, tačiau premjerė sako, kad jos prioritetas – sunkiausiai besiverčiantys gyventojai, užsimena apie dujų ir elektros tarifų gyventojams tolesnį ribojimą. Ir nors prezidentas ragino pensininkams, remtinoms ir daugiavaikėms šeimoms padalinti po 100 eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių pinigų dalybų nebus.

„Šiais metais pensijos indeksuotos pakankamai sparčiu mastu, išplėstos valstybės remiamos kompensacijos šildymo ir komunalinių paslaugų apmokėjimui. Vyksta rungtyniavimas tarp Seimo narių, kas pasiūlys gražesnę dovaną rinkėjams, o jos turi kainą“, – teigia I. Šimonytė.

„Vyriausybė pasiūlys papildomą paketą, kaip gyventojams padės kovoti su išaugusiomis maisto ir energijos kainomis. Didžioji dalis bus nukreipta į mažesnes pajamas gaunančius asmenis, jautrias visuomenės grupes ir energetikos kainų amortizavimą“, – kalba finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Valdantieji svarsto apriboti dujų ir elektros kainų augimą, kad tarifai nuo liepos didėtų iki 50 proc., o gal ir dar mažiau. Taip pat gali būti padidintos pašalpos skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms.

„Pagaliau vežimas pajudėjo iš vietos, iš tikrųjų jis galėjo pajudėti jau kokį vasario mėnesį, bet geriau vėliau nei niekada. Ypatingų priemonių sugalvoti neįmanoma, yra priemonių grupė, kurios nukreiptos į kainų stabdymą, yra ir priemonės, kurios nukreiptos į tai, kad žmonėms kompensuoti augančias kainas“, – sako Prezidentas Gitanas Nausėda.

Opozicija tvirtina, kad to nepakanka, ir siūlo mažinti mokesčius degalams, maistui, dujoms ir elektrai.

„Ką daryti, siūlymai nėra nauji lyginant su ES šalimis, kurios jau taikė pernai spalį–gruodį“, – tikina Seimo narys Algirdas Butkevičius.

„Akivaizdus vėlavimas reaguoti į situaciją, tai gal klaidingi prioritetai ar kompensacijos stoka“, – sako Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

O štai ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina vyriausybę nepersistengti didinant pašalpas.

„Turime problemą, kuomet virš 150 tūkst. bedarbių, bet kas trečiai įmonei trūksta darbuotojų. Jei duodami pinigai be sąlygų visiems, ar jie nori ir gali įsidarbinti, sukuria paskatas likti nedirbantiems oficialiai“, – komentuoja N. Mačiulis.

Kaip gyventojams padės kęsti infliacijos sunkumus, kai vien plataus vartojimo prekės per metus  jau pabrango vidutiniškai 15 proc., vyriausybė šiandien tariasi su valdančiaisiais parlamentarais, o rytoj savo planą žada pristatyti ir visuomenei.