Siūlomos priemonės: didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra. Jau netrukus savo antiinfliacines priemones pristatys ir Finansų ministerija. O ekonomistų teigimu, kainų šuolis piko Lietuvoje dar nepasiekė.
Žmonės parduotuvių lentynose vos spėja fiksuoti brangstančius maisto produktus. Ir iš tiesų, pasak ekonomistų, kainų augimas dar savo piko nepasiekė.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo turizmo centras skaičiuoja – pastarosiomis savaitėmis ypatingai brangsta kruopos. Pavyzdžiui, grikiai, miežinės kruopos brangesnės 50 procentų, perlinės kruopos – net 70 procentų. Yra produktų, kurie brango ir dvigubai – burokėliai, baltagūžiai kopūstai, bulvės.
Gyventojai kalba:
„Dabar už 10 eurų nieko nenusiperki, parsineši, pasižiūri – tuščia tašė. Žuvis ir mėsa – viskas pabrango.“
„Niekada nebuvo pigu, kai žmogus gauni nedidelę pensiją.“
„Ir obuoliai, ir daržovės. Tiek miltai, duona, batonas. Tos tokios kasdieninės prekės labai stipriai pabrangusios yra.“
„Labai mėgstu sūrelius, kur anksčiau būdavo 39 centai, dabar 55 centai, kitur net 63 centai.“
Lietuvoje išankstinė metinė infliacija kovą pasiekė 15,6 dešimtąsias procento. Statistikos departamentas teigia, kad tai yra didžiausia metinė infliacija kovą nuo 1994-ųjų metų. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, metinei infliacijai įtakos turėjo elektros, dujų, maisto produktų ir paslaugų kainų padidėjimas.
„Turėjome elektros, gamtinių dujų kainų kilimą, šildymo kainų kilimą. Kovo mėnesį šoko taip pat ir kuro kainos. Taip pat matome maisto kainų ženklų augimą, susijusį su kuro kainų augimu. Taip pat turime ir paslaugų kainų augimą spartų“, – komentuoja „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Analizė rodo, kad infliacijos dedamojoje apie trečdalį sudaro energijos kainos, maisto kainų augimas ir turbūt šie visi procesai yra susiję“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ir iš tiesų Žemės ūkio informacijos ir kaimo turizmo centras skaičiuoja, kad 12-ąją šių metų savaitę brango kone visi maisto produktai. Tamsi ir šviesi duona beveik 30 procentų, batonas – 40 procentų, aliejus – 11 procentų. Pieno produktų kainos lentynose taip pat auga.
„Pienas pabrangęs virš 40 procentų nei pernai. Pabrangusi varškė – kainuoja trečdaliu daugiau, virš 40 procentų ir jogurtas. Rapsų aliejus kainuoja 38 procentais brangiau. Saulėgrąžų aliejus 11 procentų pabrangęs“, – kalba žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistė Gintarė Žižiūnaitė.
O Lietuvos bankas siūlo antiinfliacines priemones, kurios būtų orientuotos į mažiausias pajamas gaunančius žmones. Centrinis bankas siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris siekia 460 eurų ir svarstyti galimybę prilyginti jį minimaliai mėnesio algai 730 eurų. Lietuvos bankas pristatė ir daugiau siūlymų Seimo Biudžeto ir finansų komitete, o vienas jų – šildymo kompensacijos schemos išplėtimas dujoms ir elektrai.
„Manome, kad būtų galima panašią priemonę taikyti ir kitur arba šitą išplėsti, įtraukiant ir kitas energetines išlaidas – pavyzdžiui, išlaidas dujoms ir elektrai, kurios nesusijusios su šildymu“, – teigia ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabašinskas.
Tiesa, Lietuvos bankas patikina, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, elektros ir dujų kainų „lubos“ būtų mažai efektyvios priemonės. Netgi sumažinus akcizus degalams iki minimalaus Europos Sąjungos leidžiamo dydžio – tai infliaciją leistų apkarpyti tik 0,2 procento. Greitu metu Finansų ministerija žada pristatyti savo priemones, kuriomis sieks sumažinti infliacijos poveikį gyventojams.
„Lietuvos banko ir ministerijos priemonės panašios. Koncentruojamės į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes, didinant pajamas ir taip pat dorojantis su išaugusiomis energijos kainomis“, – kalba G. Skaistė.
Ekonomistai skaičiuoja, kad infliacija piką Lietuvoje pasieks kovo – balandžio mėnesiais. O antrąjį šių metų pusmetį infliacija turėtų nukristi žemiau 10 procentų.
„Lyginant su praėjusiais metais, tai tas augimas, tikėtina, nebeaugs labai smarkiai. Tai 20 procentų neturėtų pasiekti. Bet kuriuo atveju turėtų nerti žemiau 10 procentų vasaros viduryje, vasaros pabaigoje. Tai statistiškai neatrodys taip blogai“, – sako Ž. Mauricas.
Šiuo metu Finansų ministerija dar rengia antiinfliacines priemones, kaip padėti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Tiesa, kiek pinigų iš biudžeto bus skirta visoms priemonėms įgyvendinti, kol kas Finansų ministerija neatskleidžia.
