Į laivą sėda ir į jūrą plaukia Klaipėdoje viešintys už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius bei aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Lietuvos krantus skalaujanti Baltija – viena užterščiausių jūrų visame pasaulyje.
Politikai žada, kad Baltiją valys ir iš užterščiausiųjų sąrašo ji išnyks. Esą net aštuonių valstybių, kurių krantus skalauja Baltija, specialistai bei politikai susivienys ir imsis mažinti į jūrą patenkančią taršą. Panašu, kad papurtyti bus ir ūkininkai.
„Mes kalbame apie susitarimą tarp Baltijos jūros valstybių šalinant taršos šaltinius. Tai yra maistinių medžiagų patekimą į vandenį. Labai paprastai kalbant tai yra žemės ūkio veiklą įvairiose Baltijos jūros regiono valstybėse. Mes taip pat kalbame apie geresnį mikroplastiko surinkimą visame regione“, – sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Be to, politikų akys krypsta ir į Klaipėdos uostą.
„Vien uosto teritorijoje yra keliasdešimt, iki 80 išleidžiamųjų nuotekų vamzdynų, kurie išteka panašu, jog bus papurtyti ūkininkai. Tai monitoringas pirmiausia nuotekų. Lietaus vandenų, oro užterštumo matavimo stotelės, kurių turėtų atsirasti dešimtimis ir kartais daugiau. Taip pat nuolatinis monitoringas aplink uostą esančių teritorijų“, – pasakoja aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Vis dėlto, mokslininkai sako, kad žadamos taršos mažinimo priemonės yra tik lašas jūroje. Baltija užteršta aibe įvairiausių medžiagų ir šiandien politikų įvardintos teršiančios sritys, kurias šie žada užkardyti, yra tik vienos iš daugelio.
Štai ir dabar Klaipėdos paplūdimiuose jūra skalauja žmonių išmestas šiukšles bei pūvančias žuvis. Mokslininkai prieš šešerius metus atliko tyrimą Lietuvai prisiklausančioje Baltijos jūros dalyje. Iš 33 skirtingos taršos parametrų, net 70 procentų rodė blogą būklę.
„Dabar darėm pakartotinai, po 6 metų. Buvo 68 rodikliai. Iš jų 53 rodo blogą būklę. Galima ir reikia mąstyti globaliai, siūlyti visam Baltijos regionui tokias programas, ambicingas ir taip toliau, bet pradėti reikia nuo savo kiemo“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergej Olenin.
O štai prie jūros poilsiaujantys klaipėdiečiai ir miesto svečiai politikų pažadais iš viso netiki. Esą į Baltiją patenkančius teršalus turi stabdyti ne kabinetuose sėdintys žmonės, realiai su aplinkos niokojimų susiduriantys specialistai bei verslininkai:
„Ką jie čia išspręs? Sprendžia, sprendžia ir nieko nepadaro. Neišsprendžia.“
„Neišspręs, ne. Čia verslo reikia, kad jie sumažintų visą teršimą. Plastiku.“
„Ar čia politikai gali išvalyti? Man atrodo nelabai. Čia reikia, kad tie kur teršia kažką galvotų. Tą vandenį jeigu leidžia iš laivų ar kažkas tai.“
„Nieko nepadės, nepadėjo ir nepadės.“
Įsipareigojimus mažinti Baltijos taršą, Lietuvos ir dar 7 valstybių atstovai planuoja pasirašyti rugsėjo pabaigoje. Tiesa, apie po karo jūros dugne likusias ir čia rūdijančias statines su cheminiu ginklu, kuris išsiveržęs gali sukelti ekologinę katastrofą, politikai kalba atsargiai. Esą jas ištraukti ir utilizuoti reikia milžiniškų lėšų.
