O kol kas Lietuvoje prieš tai įžuvinti aštriašnipiai sėkmingai plaukioja Baltijos jūroje ir nuplaukia net iki Gotlando.
Rusnėje, žuvivaisos skyriuje, augę šiųmetinukai aštriašnipių eršketų mažyliai sukorė nemenką kelią – iki Neries, netoli Eletrėnų.
Kai pirmoji partija eršketukų atsiduria vandenyje. Tiesa, aštriašnipiai stresuoja ir vos tik atsiduria vandenyje apvirsta aukštyn pilvais.
Iš viso žuvininkystės tarnybos darbuotojai Neryje paleido 5000 karališkų žuveliokų.
„Aštriašnipis eršketas užauga iki 5 metrų ilgio, 400 kilogramų svorio ir iki 100 metų net gali augti ši rūšis. Oficialiai užregistruotas pasaulio didžiausias aštriašnipis eršketas sugautas buvo sugautas 280 kilogramų, virš 4 metrų ilgio ir mokslininkai nustatė, kad jam buvo apie 60 metų“, – teigia Rytų regiono žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrej Pilinkovskij.
O Lietuvoje paskutinis aštriašnipis eršketas oficialiai buvo sugautas 75-aisiais prie Palangos. O į Nerį leidžiami aštriašnipiai, pasak specialistų, į ją turėtų grįžti ir neršti po 15–20 metų ir sverti apie 100 kilogramų.
Aštriašnipiai eršketai Lietuvoje įžuvinami nuo 2011-ųjų. Jų į Lietuvos upes paleista apie 300 tūkstančių. Tiesa, Neryje paleidžiami eršketai joje ilgai neužsibus – keliaus iki Kuršių marių, o vėliau į Baltijos jūrą.
„Metinukai, kurie būna ir iki pusės kilogramo svorio, kuriuos mes išleidžiam, jiems mes prisegam tam tikrus išorinius žymeklius, kuriuose yra informacija. Reiškia, žvejys sugavęs, ten yra telefonas ir šalies kodas, tai gali paskambinti nurodytu numeriu“, – pasakoja Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas.
„Toliausiai nuo Lietuvos nuplaukę eršketai buvo sugauti prie Olandų salų, prie Gotlando. Šiais metais gavome pranešimą, kad vienas eršketas buvo sugautas 30 kilometrų nuo Sankt Peterburgo. Ir labai dažnai mūsų ženklintus eršketus pagauna latviai“, – kalba A. Pilinkovskij.
Apie pagaunamus eršketus praneša ir lietuviai žvejai. Vienas jų svėrė apie 12 kilogramų, kas, tiesa, šiai karališkai žuviai nėra daug. Tik aštriašnipį būtina paleisti, nes jis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.
„Mes pagrinde imam lervutes iš kolegų iš Vokietijos. Jie turi jau suformuotą motininę bandą. Mes kol kas ją formuojame ir ateity bandysim naršint ir jau leist mūsų upėse užaugintą aštriašnipį eršketą“, – sako A. Pilinkovskij.
Na, o šalia eršketų įžuvinimo vietos kokį nors laimikį bandantys sugauti žvejai sako, kad eršketas visai ne svajonių ir ne gyvenimo žuvis.
„Ne. – Kodėl? – Didelė gali užaugti. – Tai po 20 metų. Čia labai ilgai reikia laukti. Ir geriau būtų lašišas leidę“, – sako žvejys Laurynas.
Na, o norintiems pagauti, pavyzdžiui, karališkai monstriško dydžio aštriašnipį eršketą tikimybė vis labiau didėja. Tiesa, kantriai to reikės laukti net keliasdešimt metų. Žuvininkystės tarnyba iki spalio pabaigos paleis dar 25 tūkstančius eršketukų.