Ankstyvą rytą snyguriuojant į Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivą „Vėjūnas“ renkasi įgula. Netrukus jie išvyks į pirmą šiais metais ekspediciją po Kuršių marias tirti kiek šios užterštos.
„Bus imami mėginiai vandens ir kiti rodikliai nuolatinėse monitoringo stotyse. Kas mums leidžia daryti išvadas apie vandens būklę, apie vandens būklės rodiklius, jų skirtumą lyginant su kitais metais. Šitie duomenys labai svarbūs atliekant būklės vertinimą ir tendencijas“, – sako Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė.
Paskutiniai patikrinimai ar viskas ekspedicijai parengta ir „Vėjūnas“ atsišvartuoja.
Kuršių mariomis „Vėjūnas“ praplaukia Lietuvos karinį laivyną, pro šalį bėga uosto įmonių bei laivų statyklų vaizdai. Netoli krovinių terminalo „Vėjūnas“ sustoja. Agentūros darbuotoja išmatuoja deguonies kiekį vandenyje.
Ji įvertina ar deguonies netrūksta žuvims ir jos nepradės dusti. Kol kas viskas gerai. Į vandenį bus panardintas zondas, kuris ir yra pagrindinis pagalbininkas aiškinantis taršos kiekį. Jis nustatomas iš skirtingo gylio imant vandens mėginius.
„Giliausiai galim nuleisti iki 100 metrų ir daugiau, nes mūsų Lietuvos zonoje, giliausia stotis yra 107 metrai“, – pasakoja Aplinkos tyrimų departamento direktorė Galina Garnaga-Budrė.
Laivo kapitonas duoda leidimą zondą nuleisti. Ir aparatą įgulos nariai ima leisti. Zondui panirus pirmuosius du metrus po vandeniu dar galima kažką įžiūrėti, tačiau kuo giliau, tuo vaizdą vis labiau paglemžia tamsa. Laivė sėdinti agentūros darbuotoja stebi ir reguliuoja į kokį gylį zondą nardinti. Šį kartą – 14 metrų po vandeniu.
Aklinoje tamsoje zondas paima pirmuosius mėginius. Pakilęs kiek aukščiau darbą tęsia. Reikalingame gylyje laivo komanda atidaro šias talpas ir vandeniui prisipildžius, štai taip jas uždaro. Taip ir galima gauti mėginius vienu metu iš skirtingo gylio.
Dabar vanduo iš talpų perpilamas į buteliukus, o šie keliauja į laive esančią laboratoriją.
„Atliekami kažkokie paruošiamieji darbai, pavyzdžiui, mėginiai būna konservuojami arba kažkoks pirminis paruošimas, pavyzdžiui, filtravimas“, – teigia G. Garnaga-Budrė.
Laboratorijoje atliekami tik pirminiai tyrimai. Išsamesniems reikia grįžti į krantą. Tačiau tai ir yra prieš dešimtmetį Aplinkos apsaugos agentūros įsigyto laivo privalumas.
„Laivas yra kitoks, jis yra ekonomiškas, labai greitas, judrus ir dėl mes kiekvieną kartą paėmę mėginius galim grįžti į krantą, mėginius saugiai pristatyti į laboratoriją“, – kalbėjo G. Garnaga-Budrė.
Kol „Vėjūno“ neturėjo, agentūros darbuotojai plaukiodavo štai šiuo laivu. Jame buvo įrengta didžiulė laboratorija, tačiau ir laivas nemažas, tad tokios ekspedicijos kaip ši, užtrukdavo net savaitę.
„Reikėjo susiruošti, paimti su savimi maisto ir jau buvo tokios tikrosios, su naktinėmis pamainom“, – sako G. Garnaga-Budrė.
O tirti tikrai yra ką. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų, teršalai į Kuršių marias, o iš jų į Baltijos jūrą vis dar plūsta. Kuri, beje, patenka į užterščiausių pasaulio jūrų penketuką. Be jūroje ar mariose plaukiančių laivų ar šalia vandens esančių kompanijų, didžiausias teršalų kiekis atkeliauja Nemunu. Mat į jį plūsta ir nuotekos ir gruntiniais vandenimis trąšos bei pesticidai iš dirbamų laukų.
„Aišku, Lietuva apima dalį Nemuno, Nemuno baseinas taip pat apima ir Baltarusiją ir Kuršių marios taip pat tik trečdalis Lietuvai priklauso, kita dalis – Rusijos Federacijai. Tai ta tarptautinė tarša taip pat yra aktuali kuri irgi atkeliauja į marias per Nemuną“, – pasakoja A. Kubiliūtė.
Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai ištyrę paimtus mėginius jau ruošia rekomendacijas ko imtis, kad taršą Kuršių mariose ir Baltijos jūroje būtų galima suvaldyti. Tačiau tam dar reikia daug vandens ištirti, tad šiek tiek atsipūtęs, „Vėjūnas“ vėl išvyksta į ekspediciją.
