Iš paties piečiausio žemės rutulio taško – Pietų ašigalio linkėjimus siunčia ekstremalaus sporto entuziastas Darius Vaičiulis.
Į Antarktidą kaunietis su dar 3 avantiūristais iš skirtingų pasaulio šalių leidosi tuo pačiu maršrutu kaip ir norvegas Roalis Amundsenas, pirmasis žmogus, pasiekęs Pietų ašigalį, tik jis keliavo šunų kinkiniais, o ši grupė šliuožė slidėmis.
„Būtent į pietų polį norėjau seniai, tik nebuvau pasirinkęs ekspedicijos stiliaus, ar tai turėtų būti paskutinis laipsnis, t. y. 60 jūrmylių, ar kažkas labiau ekstremalaus. Galų gale suradau kompaniją, kuri ketino vykti nuo pakrantės iki poliaus ir tai buvo Amundseno istoriniu maršrutu – 110 metų, kai pirmasis žmogus yra nuvykęs į pietų ašigalį“, – pasakoja ekstremalaus sporto entuziastas Darius Vaičiulis.
Kelionė stingdančiame šaltyje, šėlstant atšiauriems vėjams, tempiant apie 80 kilogramų sveriančias roges su daiktais truko kiek daugiau kaip mėnesį. Pirmajame ekspedicijos etape – įveikti bemaž 3-ijų kilometrų aukščio ledyno kalnai, jais yra kopę vos keli keliautojai. Kiekviename etape – rizika.
„Niekas negalėjo evakuoti... Ten, kur kopėme į tą ledyną, joks lėktuvas ir malūnsparnis tiesiog negali atskristi. Tai, jei kažkas negerai – tai arba reikia kopti į ledyno viršų arba apsisukti ir leistis į apačią ir laukti pagalbos“, – sako D. Vaičiulis.
O po kalnų, šimtai kilometrų poliarine plynaukšte, kai aplink – vien baltuma.
„Antarktidos plato, kur reikia ne fizinių jėgų, o psichologinio nusiteikimo, nes 3 savaites – jokių vaizdų, aplinkui tik balta lyguma ir vėjas“, – kalba D. Vaičiulis.
Deja, čia komanda atsisveikina su vienu nariu – jį namo išskraidina lėktuvas.
„Vieną iš komandos narių teko evakuoti dėl nušalusių pirštų. Taip, kad Antarktida yra atšiauri ir ne visą laiką draugiška“, – sako D. Vaičiulis.
Teko priimti ir dar vieną sunkų sprendimą. Keisti pirminį planą: dalį maršruto – kelis šimtus kilometrų – perskristi, nes šliuožti buvo tiesiog nebeįmanoma. Ištisas dienas dėl prastų sąlygų tekdavo leisti palapinėje.
„Palapinėje 7 dienas neiškišant nosies į lauką, ta buitis, taip, ji varginanti ir sunki, ypač pačioj pradžioj, kai supranti, kad čia pirma, antra, trečia diena, o dar reikės mėnesį va taip gyventi“, – pasakoja D. Vaičiulis.
Šiai kelionei reikia pasiruošti ir fiziškai, ir psichologiškai.
„Komandos sėkmė priklauso nuo silpniausio nario, jei jis stipriai atsilieka, tada visa komanda kenčia ir juda lėčiau, bet be fizinio pasiruošimo – psichologinis nusiteikimas labiau esminis, nes be noro ir meilės ten būti – būtų sunku“, – tikina D. Vaičiulis.
O į Pietų ašigalį Darius Vaičiulis leidosi ir turėdamas itin kilnią misiją – rinko lėšas organizacijai „Gelbėkit vaikus“.
„Gyvena tūkstančiai vaikų, kurie negali drąsiai svarstyti apie savo ateitį, nes juos riboja finansiniai sunkumai“, – sako D. Vaičiulis.
Vaičiulis dalijasi ir įveiktais kitais iššūkiais – jis įkopęs į visų žemynų aukščiausias viršukalnes, pasiekė pietų polį, o ateities planai – šturmuoti dar vieną kraštą – Šiaurės ašigalį.
