„De fakto“, taip, Vytautas Landsbergis buvo tas valstybės vadovas, bet taip priiminėti įstatymus, tokius, kad net neleidžiat opozicijai užduoti klausimų, tai yra žema šito asmens atžvilgiu. Žeminam ne mes, o žeminat jūs“, – sako Seimo narys Vytautas Gapšys.
Ramus darbas Seimo plenarinių posėdžių salėje baigiasi vos tik parlamentas imasi V. Landsbergio statuso klausimo.
„Tuo metu Lietuva jau buvo nepriklausoma ir savarankiška valstybė. Šiandieną puikus laikas pripažinti, kad ši valstybė turėjo ir vadovą“, – aiškina Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Valdantieji teikia projektą, kurį priėmus 1990-aisiais – 1992-aisiais dirbusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas. Tokio projekto iniciatoriai teigia, kad V. Landsbergis kaip Aukščiausiosios Tarybos vadovas turėjo įgaliojimus atstovauti Lietuvą užsienyje pasirašyti įstatymus, derėtis ir pasirašyti tarptautines sutartis, turėjo įgaliojimus kitiems darbams, kuriuos įprastai vykdo valstybių vadovai.
Seimo konservatoriai nori kuo greičiau užbaigti pateikimo procedūrą, skuba. Tuo pat metu opozicija trokšta išsamios diskusijos. Atmosfera Seime įkaista po to, kai numatytu laiku spėja pasisakyti vos keletas opozicijos narių.
„Ne kasdien svarstom tokius projektus ir jam kaip paprastam skirti tik 10 minučių?“, – klausia Seimo narys Julius Sabatauskas.
Premjerė Ingrida Šimonytė atsako: „Čia yra pateikimo stadija ir visus tuos argumentus, kurios čia kolegos nuo šoninio mikrofono beria tikrai bus galima pasakyti.“
O argumentų daug. Dalis Seimo opozicijos norą suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą vadina istorijos perrašymu.
„Niekas gi nepriiminėja įstatymo, kad Mindaugas buvo Lietuvos karalius, tam nereikia jokių įstatymų. Tai yra istoriškai aišku ir suprantama. Valdantieji nori padaryti tą klausimą politizuotai, grubiai“, – kalba V. Gapšys.
„Natūralu, kad valdantieji perrašinėdami istoriją gerokai nervinasi. <….> 1990–1992 metais buvo labai aiškus sutarimas ir supratimas, kad nenorima įvardinti, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas yra valstybės vadovas. Jeigu tai nebuvo padaryta tuomet, tai labai keista tą daryti praėjus šitokiam metų skaičiui“, – sako „Valstietė“ Agnė Širinskienė.
Valdantieji piktinasi, kad Seimo opozicija nesivadovauja faktais.
„Negalima sakyti, jog 1990-ais, Atkūrus nepriklausomybę iki konstitucijos priėmimo ir įsigaliojimo Lietuva buvo šalis be galvos. Šalis turėjo valstybės vadovą“, – aiškina I. Šimonytė.
Pritaria ir V. Čmilytė-Nielsen: „Tai yra skola, tai yra dalykas, kuris yra mūsų garbės reikalas. Tai yra parlamento garbės reikalas šią skolą grąžinti.“
„Lietuva nebuvo kolūkis, Lietuva buvo valstybė, kuri turėjo savo vadovo funkcijas atliekančią vieną instituciją: Prezidiumą, kuri vykdė dalį Prezidentui būdingų funkcijų, Kitą dalį vykdė Aukščiausios tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis“, – teigia Eugenijus Gentvilas.
Šie ginčai įstatymo projektui kelio neužkirto. Valdančiųjų balsais, Seimas įstatymo projekto po pateikimo ėmėsi, 71-as pritarė. O ką mano praeiviai gatvėje?
„Drąsus žmogus, jis nuėjo ir pasakė, kad mes norime būti nepriklausomi. Tai laikais tai buvo begalinė drąsa. Jam reikia suteikti viską, ką įmanoma.“
„Būtinai reikia. Be jo mes nebūtumėm gavę tos nepriklausomybės.“
„Nereikia perrašinėti istorijos. Istorija buvo taip, taip jo pareigos buvo įvardintos. Čia dėl to, kad pasikeitė valdžios ir vėl tas klausimas keliamas iš naujo.“
„Aš nepritariu tam reikalui. Jis buvo tik steigiamojo pirmininkas, o ne valstybės vadovas. Tuose raštuose dar tada nebuvo įtvirtinta ir Konstitucija.“
Seimo teisininkai yra pateikę išvadą, kad idėja Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Tačiau buvęs konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas aiškina, kad problemų dėl įstatymo kilti neturėtų. Esą V. Landsbergiui būtų suteiktas ne prezidento titulas, o unikalus statusas.
„Aukščiausiosios tarybos pirmininkas neprilygsta Respublikos Prezidentui. Dėl to jokių ginčų nėra, bet valstybės vadovai gali vadintis įvairiai, tarptautiniai praktikoje jie būna įvairūs, būna ir Prezidentai, ir monarchai, ir karaliai. Gali ir parlamento primininkui būti suteikti tokie įgaliojimai. Aš nematau ypatingų konstitucinių kliūčių, aišku, matyt ginčas bus neišvengiamas“, – sako buvęs konstitucinio teismo primininkas Dainius Žalimas.
Pats Vytautas Landsbergis – ramus: „Dar ir dabar nežinia, koks bus sprendimas, bet jeigu einant į tą pusę, tai yra valstybės prestižo dalykas. Normali valstybė, kuri turėjo vadovą. Dar reikia sulaukti. Galbūt aš nebegyvensiu rudenį. Gaila, kad jau mano žmona jau nebegyvena, jai buvo skaudu, viskas, kad toks kažkoks pasijuokimas.“
Praėjusios kadencijos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kartą bandė suteikti valstybės vadovo statusą Vytautui Landsbergiui. Tuomečiai valdantieji iniciatyvos nepraleido. Prie klausimo seimūnai grįš rudenį.
