Buvęs karininkas Leonardas iš Jonavos šiuo metu prižiūri savo ir žmonos rankomis išpuoselėtą sodą ir niūrias mintis veja šalin. Dar prieš karantiną vyriškis išgirdo prostatos vėžio diagnozę. Vyrui buvo atlikta net penkias valandas trukusi operacija, vėliau paskirtos 35 spinduliuotės.
Tiesa, per patį pandemijos įkarštį Leonardui reikėjo pabaigti švitinimo procedūras ir kaskart atlikti kraujo tyrimą. Tačiau pakliūti pas savo šeimos gydytoją tapo tikru iššūkiu.
„Praeina gegužis, praeina birželis, aš neprisiskambinu. Liepą man jau kantrybė baigėsi. Nuėjau į šeimos kliniką ir su koja pradėjau duris spardyti. Po velnių – man reikia tyrimą pasidaryti, vaistus…Tai šiaip ne taip prisispardžiau. Ypatingai tų pacientų, kurie gavo tęstinį gydymą“, – sako jonaviškis Leonardas Tekorius.
Kol vieni pacientai pas medikus prisibeldė, kiti liko laukti už užtrenktų durų. Pasak onkologų, po karantino į juos kreipiasi pacientai su gerokai pažengusiu – trečios ar net ketvirtos stadijos vėžiu.
Situacija rimta. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, per pastarąsias 5 savaites net 10 vyrų nustatytas 4 stadijos prostatos vėžys. Apie didėjančius užleisto vėžio atvejus kalba ir Nacionalinio vėžio instituto krūtinės chirurgas onkologas Arnoldas Krasauskas.
„Padaugėjo labai priėmimo skyriuje, kur atvežami ligoniai tarp žemės ir dangaus, labai sunkioje būklėje, kuomet mes jau negalime jiems padėti“, – pasakoja gydytojas krūtinės chirurgas Arnoldas Krasauskas.
Pasak medikų, bendraujant su pacientais paaiškėja, kad jie pirmuosius ligos simptomus jautė dar vasario, kovo mėnesiais, tačiau paskelbus karantiną, pakliūti pas gydytojus pavyko ne visiems. Tad, pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologo Alvydo Česo, kai kuriems pacientams teko laukti net iki vasaros, kai liga jau buvo pažengusi į priekį.
„Tie trys mėnesiai įtaką turėjo. Ir mes dabar matome galvos ir kaklo navikais sergančių, gimdos kaklelio. Vienas kitas retesnis atvejis pasitaiko prostatos vėžio, skrandžio navikų“, – teigia Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja akušerė ginekologė Rūta Čiurlienė atskleidžia liūdną realybę. Dėl per daug užleistos ligos į Onkoginekologijos skyrių po karantino atvyko trys pacientės, kurioms diagnozuota jau ketvirta kiaušidžių vėžio stadija. O tokiems pacientams padėti jau nėra kaip, mat jie būna per silpni netgi taikyti specifinį gydymą ar atlikti tyrimus.
„Buvo užleista ligos stadija, viena pacientė buvo su kepenų funkcijos nepakankamumu dėl greito ligos progresavimo. Kita pacientė su skysčių gausiu kaupimųsi, su kvėpavimo nepakankamumais, antrinė infekcija prisideda. Pradeda pūliuoti tie židiniai“, – kalbėjo Onkoginekologijos skyriaus vedėja Rūta Čiurlienė.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija tikina – tūkstančiai žmonių prarado galimybę per karantiną pasitikrinti savo sveikatą profilaktinėse programose, todėl dabar daugėja atvejų, kai pacientai kreipiasi į medikus jau su užleista liga.
„Profilaktinės programos absoliučiai karantino metu nevyko. Kai paprastai šiose programose gali pasitikrinti tūkstančiai žmonių, jos buvo uždarytos. Ir netgi po karantino laikotarpio, natūralu, susidarė eilės. Kita vertus, patiems pacientams atrodė, kad ir toliau ta paslauga neteikiama. Tokio pranešimo ar pakvietimo ateiti į tas paslaugas jie negavo“, – sako Pagalbos onkologiniams ligoniams aociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Ilgai pagalbos nesulaukę pacientai jau dabar plūstelėjo pas medikus. Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas Mindaugas Jievaltas pripažįsta, kad šiuo metu onkologai atlieka daugiau tyrimų ir biopsijų, kurių skaičius per karantiną buvo gerokai susitraukęs.
„Vis tik pripažinkime, kad prieinamumas paslaugų tikrai buvo apsunkintas dėl to, kad atsirado daug reguliacijų, gal kartais ir perdėtų, ypač pradžioje pandemijos. Dabar mes tikrai liberalizavome ir sąlygos yra atpalaiduotos. Mes dabar ir daugiau darome biopsijų“, – pasakoja Urologijos klinikos vadovas Mindaugas Jievaltas.
„Šiuo metu matome po tokios vasarinės ramybės ir tylumos, dabar matome ženkliai didesnį pacientų srautą, tiek registruojantis, tiek priimant tiek nuotolinėms konsultacijoms. Turbūt vėl galvojama apie antrąją bangą“, – teigia A. Česas.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkstančių naujų vėžio atvejų. O su vėžio diagnoze Lietuvoje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių.
