Pasak jos, 29 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo, 6 proc. prarado nuolatinį pajamų šaltinį, o trečdalis tvirtino, kad per pastarąjį pusmetį išleido dalį ar net visas santaupas.
Pasak LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniosios ekonomistės Viktorijos Grybauskaitės, išaugo žmonių neapibrėžtumas dėl ateities.
„Matomas išaugęs neapibrėžtumas dėl ateities perspektyvų bei mažesnis noras išlaidauti, o tai leidžia manyti, kad artimiausiu metu namų ūkiai atsargiau valdys savo asmeninius finansus – atidžiau stebės pajamų pokyčius ir atsargiau planuos išlaidas“, – pranešime teigė V. Grybauskaitė.
Didžioji dalis namų ūkių (70 proc.) savo padėtį vertina vidutiniškai arba gerai, tačiau ši dalis per metus sumažėjo 7 punktais. Didžiausią susirūpinimą jiems kelia galimas pajamų sumažėjimas, tačiau per metus trimis punktais iki 13 proc. sumažėjo nerimaujančių dėl darbo praradimo.
Tuo metu 12 punktų iki 57 proc. per metus sumažėjo sutaupančiųjų namų ūkių dalis. 43 proc. jų per mėnesį sutaupoma suma pastarąjį pusmetį svyravo nuo 31 iki 150 eurų.
Sutaupančiųjų iki 30 eurų per mėnesį dalis sumažėjo trimis punktais iki 16 proc., tiek pat iki 11 proc. sumažėjo sutaupančiųjų nuo 301 iki 600 eurų, o virš 600 eurų – dviem punktais iki 9 proc.
Svarbiausios taupymo priežastys tebebuvo netikėtos išlaidos ateityje (54 proc. respondentų), galimas finansinės būklės pablogėjimas (46 proc.) ir ilgalaikiai taupymo tikslai (43 proc.).
Reprezentatyvi LB apklausa atlikta liepos-rugpjūčio mėnesiais, joje dalyvavo 1 tūkst. respondentų.
