Gydytoja teigė, kad antikūnas – tai organizmo sintetinamas imuninės sistemos baltymas.
„Šis baltymas reaguodamas į mūsų organizmą patekusius virusus, bakterijas suformuoja atminties ląsteles. Susidarę antikūnai leidžia greičiau atpažinti ligos sukėlėją ir užkirsti kelią įsibėgėti ligai.
Jie jau žino, su kuo susidūrė, ir tada organizmas gali kovoti su infekcija“, – aiškino Sporto klinikos šeimos gydytoja Asta Žukovienė.
Daugiau antikūnų nebūtinai reiškia didesnę apsaugą
Antikūnų svarba Covid-19 pandemijos akivaizdoje tapo ypač reikšminga. Ieškodami atsakymo, ar esame saugūs po persirgimo ar skiepo, dažnas darosi tyrimą.
„Laboratorijose pagal PSO standartą yra nustatytos normos. Jei tų antikūnų yra susiformavę tiek, kad mes jau vertiname kaip teigiamą rezultatą, tai pagal balų sistemą – daugiau kaip 21 antikūnas mililitre – mes galime sakyti, kad tas antikūnas yra.
Nėra tokio vertinimo, kad jei jūs turėsite kelis tūkstančius ar keliasdešimt tūkstančių tų antikūnų, tai būsite sveikesni ir su didesne apsauga nei tas, kuris turės 10 antikūnų“, – sakė A. Žukovienė.
Gydytoja teigė, kad jei organizme yra tam tikras antikūnų kiekis, tikėtina, jog organizmas tą atmintį, pavyzdžiui, Covid–19 infekcijai turi išsaugojęs.
„Tai reiškia, kad reikalui esant, imunitetas suskubs gaminti tos rūšies gynybai skirtus leukocitus ir kovos su ta infekcija jums net nesusirgus“, – aiškino gydytoja.
Antikūnai gali ir nesusiformuoti
Tačiau antikūnų skaičius laikui bėgant gali kisti.
„Rutiniškai daryti pakartotinio tyrimo tikrai nesiūlau, bet pasitikrinti po vakcinacijos, ar yra susiformavęs imunitetas, praėjus maždaug 3-4 savaitėmis tikrai verta.
Praėjus trims mėnesiams vėl galima pasižiūrėti, ar antikūnų kiekis nekrenta labai staigiai. <...> Po šešių mėnesių taip pat reikėtų pasižiūrėti, ar tas imunitetas neišseko, o jei išseko – pagalvoti arba apie revakcinaciją, arba vakcinaciją, jei imunitetas buvo po persirgimo“, – teigė A. Žukovienė.
Kartais nutinka ir taip, kad antikūnai nesusiformuoja.
„Skiepas yra susilpnintas po viruso spyglys, o viskas priklauso nuo jūsų imuninės sistemos. Kodėl vienas labai dažnai serga gripu, o kitas visai nesiskiepija ir neserga? Tai yra mūsų imuninės sistemos atsakas. Jei imunitetas stiprus, jei viskas gerai, susiformuos atsakas ir į vakciną. Jei turite gretutinių ligų, imunodeficitinę būklę, tada jūsų imuninė sistema bus užslopinta ir nebus aktyvaus imuninio atsako. Tada gali imunitetas nesusiformuoti ir po vakcinos“, – aiškino A. Žukovienė.
Gydytoja teigė, kad jei antikūnų rezultatas neigiamas, svarbiausia reaguoti ramiai.
„Nesvarbu, ar jūs po vakcinacijos, ar prieš vakcinaciją, ar persirgęs, ar ne – vis tiek reikia laikytis socialinių distancijų, plauti rankas, laikytis asmens higienos ir tokiu būdu saugoti save ir kitus. Žinoma yra gerai, kai susiformuoja imunitetas, bet šioje vietoje yra, kaip yra, ir panikuoti neverta“, – sakė A. Žukovienė.
Taip pat gydytoja įvardijo ir dažniausią klaidą. Medikė pataria nedaryti antikūnų testo per anksti. Tam, kad gautume tikslesnius antikūnų kiekio rezulatatus turi praeiti 3-4 savaitės po įtariamo kontakto, sirgimo ar vakcinacijos.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Būk sveikas“.
