Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja – visoje šalyje trūksta apie pusę tūkstančio sveikatos priežiūros specialistų, o iš jų labiausiai – šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, slaugytojų. Tačiau nepaisant vilionių, jauni medikai dėl geresnių algų ir darbo sąlygų renkasi emigruoti į Vokietiją, Švediją, Norvegiją.
Radviliškio ligoninėje gydytojai pluša be atvangos. Ten itin trūksta terapinio profilio specialistų, prisivilioti jų neišeina jau metus laiko. Nors ligoninė ir vilioja specialistus 5000 eurų alga iki mokesčių, tačiau norinčiųjų – nėra.
„Ir nesusižavi nei jaunesni, nei vyresni gydytojai. Nors žinome, kad didmiesčiuose daug mažesni atlyginimai to profilio gydytojams“, – teigia Radviliškio ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas.
Ir ne tik atlyginimais, bet ir kitomis paskatomis regionai visais būdais bando prisitraukti gydytojus. Akmenės rajono savivaldybės meras tikina, kad problema didžiulė, mat trūksta ir šeimos gydytojų, ir pediatrų. O vidutinis ligoninėje dirbančių gydytojų amžius siekia kone 60 metų. Jaunus specialistus savivaldybė vilioja solidžia pinigine parama būstui įsigyti.
„Medikas iš karto gali gauti 60 tūkstančių eurų, bet jisai įsipareigoja dirbti 5 metus, deklaruoti savo gyvenamą vietą. Šitą 60 tūkstančių eurų išmoką mes vadiname kaip įsikūrimo. Įsigyti ar būstą, ar būtų pradinis įnašas būsto paskolai įsigyti“, – sako Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
O statistika išties bauginanti. Iš viso Lietuvoje trūksta pusės tūkstančio sveikatos priežiūros specialistų: gydytojų ir slaugytojų. O didžiausias trūkumas Vilniaus ir Šiaulių regionuose.
Pasak Šiaulių miesto mero, jau dabar ligoninėje stinga apie 60 gydytojų. Didžiausias trūkumas: chirurgų, psichiatrų, radiologų, echoskopuotojų. Savivaldybės dėl gydytojų leidžiasi ir į lenktynes – per trejus metus Šiauliai gydytojui siūlo 25 tūkstančių eurų išmoką, o lėšas skiria miesto taryba.
„Įsivaizduokite, Šiauliai duoda 25 tūkstančius, tai ką daryti tuomet kitam miestui – duoti 50 tūkstančių, o kitam 70 tūkstančių. Ne taip reikia spręsti šituos klausimus, na, nebent mes juos sprendžiam trumpuoju laikotarpiu – gelbėjamės“, – kalba Šiaulių meras Artūras Visockas.
Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vieno sprendimo, kaip į regionus privilioti gydytojus – nėra. Anot ministerijos, problemą padėtų išspręsti ligoninių tinklo reforma.
„Sistemiškai Lietuvoje nėra niekada atlikta gydymo įstaigų tinklo reforma. Tai reiškia, kad mes turime gydymo įstaigas, fiksuotą darbo vietų skaičių – klausimas yra, ar mums tikrai tiek reikia, kiek dabar mes sakome, kad reikia?“ – teigia viceministras Aurimas Pečkauskas.
Tačiau regionų merai pyksta, kad aiškumo sveikatos sistemoje kol kas maža, ypač jei priešaky dar laukia ligoninių pertvarka.
„Mums būtų keista situacija, jei mes prisikviečiame gydytoją, o po dviejų metų sako – jūsų terapinį skyrių mes uždarome. Tai kaip dabar elgtis su žmogumi, atimti pinigus, o jis jau namą įsigijo? Tai mūsų čia kažkokia rizika yra“, – tikina V. Mitrofanovas.
Labiausiai visoje Lietuvoje stinga šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, neurologų, akušerių ginekologų, gydytojų psichiatrų. Taip pat slaugytojų. 13,5 procentų gydytojų yra 65 metų ir vyresni. O kai kuriuose šalies regionuose jie sudaro net du trečdalius visų gydytojų.
„Gydytojų trūkumas iš to, kad jų amžiaus vidurkis didėja, tenka atsisveikinti. Tada mums natūraliai pritrūksta jaunų, tada mes stengiamės juos pritraukti aktyviai – didiname algas, geriname darbo sąlygas, perkame naują įrangą“, – kalba šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Rimantė Pakutienė.
Maža to, vis dažniau jaunų medikų akys krypsta į užsienio šalis. „Spinter“ apklausos duomenys rodo, kad tautiečiai labiausiai norėtų išvykti dirbti į Vokietiją, Švediją, kiek mažiau – Didžiąją Britaniją.
