Vienos didžiausių šalies įmonių – „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Lifosa“ svarsto, ką daryti dėl Lukašenkos paskelbtų sankcijų. Būtent jos daugiausiai eksportuoja į Ukrainą geležinkeliais, kertančiais Baltarusijos teritoriją.
„Bandom išeidinėti, ne mes vieni, turbūt, per Lenkiją, arba pirmiausia per Latviją. Pirmiausia per Latviją išėjimo ieškom būdų, per Latvijos geležinkelį. Antras variantas – auto transportu alternatyva, bet visur susidaro piniginės išlaidos, aišku“, – sako „Lifosos“ direktorius Rimantas Proscevičius.
Iš viso geležinkeliais į Ukrainą, per Baltarusiją eksportuojama beveik milijonas tonų naftos produktų ir apie pusė milijono tonų trąšų. Trąšas gaminanti „Lifosa“ į Ukrainą eksportuoja apie pusantro šimto tūkstančių tonų.
„Pabrangsta mums, sakykime, jeigu Lenkiją pasiimame, viena tona produkcijos, apie 50 dolerių šoka, jeigu per Latviją, apie 20 dolerių maždaug, preliminariai čia pasiskaičiavę turim tokį“, – teigia R. Proscevičius.
Lietuvos geležinkeliai apie stabdomą tranzitą gavo pranešimą vakar, sankcijos įsigalioti turi nuo pirmadienio.
„Tokie Baltarusijos net teisiškai nesistengiama paaiškinti tokių veiksmų, tai tik tai pagrindžia mūsų aiškiai patvirtintą Vyriausybės grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – tikina Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
„Iš tikrųjų, šitų priemonių buvo galima tikėtis, ir be jokios abejonės, mes turime galvoti apie tai, kad transporto koridoriai turi būti ieškomi alternatyvūs, ir matome kai kurių bendrovių pasirengimą, ir gerokai anksčiau prasidėjusį pasirengimą vykdyti pervežimus ne per Baltarusijos teritoriją“, – sako Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Verslas sako, kad ko nesitikėjo, tai to, kad atsisakę „Belaruskalij“ vežimų, Lietuvos geležinkeliai pradės didinti tarifus Lietuvos įmonėms.
„Lietuvos geležinkeliai, yra PLD toks kainynas, ir mums infrastruktūros mokestį padidino. Aplamai padidėjo tarp mūsų ir BEGA, kur mes transportuojame trąšas, apie 600 tūkst. eurų. Tai yra didelis padidėjimas ir kreipėmės dėl jo mažinimo, neturėtų taip būti, kad verslui nurašytų Lietuvos geležinkeliai savo nuostolius“, – kalba R. Proscevičius.
Prezidentūros manymu, Minsko sankcijos gali būti tiesiog spaudimas Lietuvai, kad ši apsigalvotų ir vėl pradėtų vežti „Belaruskalij“ trąšas į Klaipėdos uostą.
„Šis režimas, pagal savo agresyvumą, yra pakankamai lengvai prognozuojamas, ir jo veiksmai yra įspėjami“, – sako G. Nausėda.
„Didesnė įtaka, jeigu apskritai būtų uždraustas tranzitas per Baltarusiją prekėms iš Lietuvos, visoms vykti per Baltarusiją. Mes eksportuojam ne tik per Baltarusiją, ne tik naftos produktus ir trąšas. Tai ir metalai“, – komentuoja ekonomistas Tadas Povilauskas.
O ir prekės ar žaliavos keliauja ne tik į Ukrainą. Taip pat į Kazachstaną, Uzbekiją, taip pat ir Rusiją. O skaudžiausia būtų, jei Lukašenka apskritai uždarytų sieną ir vilkikams.
„Tada jau kalbėtume mes, galbūt jau pereitume į tų, kiek čia būtų, turbūt 8 nulių nuostolių zoną. Klausimas būtų, kaip čia būtų su Rusija, nes vilkikams kelias į Rusiją galima ir per Latvijos–Rusijos sieną“, – sako T. Povilauskas.
Nors Baltarusijos premjeras prieš porą dienų sakė, kad Lietuvai siūlo ir dialogą, kalbantis apie sankcijas, tačiau mūsų Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad jokių siūlymų nesulaukė. Verslininkai sako, kad jei patirs dėl to nuostolių, prašys Vyriausybę juos atlyginti. Bet valdžia subsidijų nežada.
„Tai galėtų būti tarkim eksporto rinkų diversifikavimui taikomos priemonės ir taip pat apyvartinės paskolos, kad išspręsti tą situaciją šiandien“, – aiškina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija preliminariai skaičiavo kaip įvairios sankcijos paveiks Lietuvos ekonomiką, bet skaičių visuomenei neviešina. O Lukašenkos režimui smūgį suduoti bandys ir Estija. Baltarusijai pernai per Estiją eksportavo apie 150 tūkstančių tonų naftos produktų, nors užpernai šis skaičius buvo beveik nulinis.
