Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo epidemiologė Daiva Razmuvienė ir Vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.
Ponia Daiva, žmonės vis dažniau skiepijasi, tai visiems vis aktualiau. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Dėl ko žmonės turėtų sunerimti? Kaip reikėtų atskirti, kur čia psichologinė baimė, o kur jau iš tikrųjų tie požymiai į kuriuos reikėtų reaguoti?
D. Razmuvienė: Kiekvienas asmuo tikrai negalėtų identifikuoti, kokia problema jam atsitiko po skiepo, tam yra gydytojas, kuris turi tam kvalifikaciją ir gali tai įvertinti. Bet be abejonės, yra patvirtinta praktika, jeigu žmogus ateina skiepytis su didžiule baime, įsijungia kitos organizmo sistemos, vegetacinė nervų sistema, visa kita ir žmogus tiesiog jaučia baimę, o tos baimės fone gali atsitikti kažkokie reiškiniai. Bet tai gali būti visiškai nesusiję su pačiu antigenu, su pačia vakcina.
Aišku, žmogus gali sureaguoti, išsigąsti, kad jam pakilo aukštesnė temperatūra, virš 38, kas yra vakcinų apraše pažymėta, ir jis gali nuvykti į ligoninę ir tai jau bus traktuojama kaip sunki reakcija. <...> Aš manau, kad tikrai reikėtų kreiptis ar telefonu, ar net į tą pačią greitąją pagalbą paskambinti, pasakyti visą savo situaciją – buvo skiepas, kokiu laiku, jaučiuosi taip ir taip, kaip man elgtis?
Bet pačiam spręsti arba laukti ilgesnį laiką, jeigu temperatūra nekrenta, atsiranda bėrimas arba intensyvesnis, ilgesnis skausmas, laukti niekada nereikia, nes bet kokio simptomo pradžia yra lengviau suvaldoma, o ilgesnis simptomo buvimas yra valdomas žymiai sudėtingiau.
Ponas Andrulioni, kai kalbame apie neigiamas reakcijas, vedate statistiką nuo kurios vakcinos yra daugiau skundų? Ar čia lyderiauja „AstraZeneca“ ar ne? Ar čia toks sniego gniūžtės efektas – jeigu jau buvo kalbėta daug kartų apie „AstraZeneca“, tai galbūt labiau ir skundžiasi ja? Kokia situacija?
G. Andrulionis: Taip, iš tikrųjų, mes tą apskaitą vedame, vertinimą atliekame ir taip, šiai dienai „AstraZeneca“ lyderiauja. Bet ne paslaptis, kad tam įtakos gali turėti ir viešoji opinija, ir gandų prisiklausymas, galbūt žmonės jautriau žiūri, daugiau praneša. Tas jautrumo aspektas, kad girdėjau, kad kaimynui blogai buvo, tai ir aš pranešiu, tikriausiai ir man negerai, skaudėt pradėjo. Faktas, kad yra ir tokių veiksnių.
O kalbant procentais, tai „AstraZeneca“ kiek? Du trečdaliai, pusė, kiek? Kad suvoktume, koks yra skirtumas nuo kitų vakcinų, kiek tų skundų turi kiekviena vakcina?
G. Andrulionis: „AstraZeneca“ skundžiasi keletą kartų daugiau negu kitomis vakcinomis.
Ponia Daiva, mokslininkų, medikų pasaulyje šnekama, kuri vakcina kam labiau efektyvesnė, labiau apsaugo, labiau tinkama?
D. Razmuvienė: Ne, jeigu jau vakcinos yra registruotos Europos vaistų agentūroje, tai jos yra ir efektyvios, ir, be abejo, tas saugumas yra stebimas būtent tiek, kiek mes sugebame suprasti ir registruoti tas povakcinines reakcijas.
Šiuo metu nėra išskirta, kad viena vakcina efektyvesnė. Yra klinikinių tyrimų iš tam tikrų šalių, tam tikrų mokslininkų grupių, bet tai nėra pagrindas spręsti, kad būtų keičiamos šių keturių vakcinų, kurios yra registruotos Europos vaistų agentūroje, amžiaus indikacijos. Taip, dėl „AstraZeneca“, kadangi buvo ganėtinai skirtinga informacijos sklaida dėl amžiaus indikacijų, todėl ir atsitiko taip, kaip šiandien mes turime.
Tas nepasitikėjimo barjeras įvyko ir kalbant apie kitas vakcinas, jeigu nustatytas amžius yra nuo 16-18 iki vyresnio, nepažymėtas maksimalus amžius, tai, be abejonės, nėra jokių problemų galvojant ir kalbant apie tai, kokiam amžiui ji skirta. Bet dabar žinant, kad atvežamų į Lietuvą vakcinų skaičius bus didesnis, žmonės be abejonės galės pasirinkti. <...> Bet vėlgi, negalima žmogui pasakyti, kad tu rinkis vieną ar kitą. Skirtumų yra, be abejo, tiek gamybos, tiek sudėties, bet kalbant žmogui suprantama kalba, kad ji yra efektyvi ir tikrai apsaugos nuo sunkiausių ligos atvejų, nuo reanimacijos palatos ir nuo mirties, jos yra visos tolygios.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
