Kol kas kaimynai neužveria jungčių baltarusiškai elektrai atitekėti per kitas šalis. Taigi visiškai tikėtina, kad elektra iš Astravo Latviją pasieks, tik ne tiesiogiai, o per Rusiją. Iš elektros prekybos su Baltarusija pelnus kraunasi privačios latvių bendrovės.
Dar prieš pusantro mėnesio Latvijos prezidentas kalbėjo, kad jų šalis nemato priežasčių visiškai atsisakyti elektros energijos pirkimo iš Astravo jėgainės. Prieš gerą savaitę Latvijos perdavimo tinklų operatorius pranešė, kad, kai prekybą su baltarusiais nutrauks Lietuva, latviai elektrą pirks iš trečiųjų šalių. O dabar kaimynų premjeras jau skelbia naują žinią.
„Atsižvelgiant į įvykius Baltarusijoje ir branduolinio saugumo iššūkius, nusprendėme, kad, jeigu baltarusiai įjungs Astravo atominę jėgainę, mes sustabdysime prekybą elektra su Baltarusija“, – sako Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
Lietuvos valdžia suskubo sveikinti
Mūsų valdžia tokį sprendimą suskubo sveikinti. Estai, lenkai, ukrainiečiai Lietuvos prašymą boikotuoti nesaugios jėgainės elektrą palaikė jau seniai, priešinosi tik latviai.
„Džiaugiuosi kolegų, mūsų brolių latvių sprendimu. Jis logiškas ir, svarbiausia, tikiuosi, jis nuties kelius į sklandesnį sinchronizacijos projekto įgyvendinimą“, – pasakoja prezidentas Gitanas Nausėda.
Premjeras Saulius Skvernelis iškart prabilo apie būsimą bendrą Baltijos šalių deklaraciją nepirkti elektros iš Astravo.
„Bus dar lengviau susitarti. Yra parengtas techninis sprendimas tarp reguliatorių Baltijos valstybių. Manau, kad galėtume artimiausiu metu tai padaryti – ir politinę deklaraciją, ir reguliuotojai pasirašytų bendrą metodiką“, – teigia ministras pirmininkas.
Ministrai leidžia suprasti, kad kaimynus persigalvoti, matyt, privertė ir neadekvatus Aliaksandro Lukašenkos pastarųjų savaičių elgesys, ir nuolatinės jų pačių derybos su Latvija.
„Labai buvo išryškinti tie nesutarimai, tai gerai, kad išspręstas. Kaip ir derėtų kaimynams išspręsti tokius klausimus“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Nuolatinis atkaklumas ir aplinkybės taip lėmė, kad turime tokį Latvijos sprendimą“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Energetikos ekspertams latvių žinutė neatrodo rožinė
Tiesa, kai kuriems energetikos ekspertams latvių pasiųsta politinė žinutė neatrodo tokia jau rožinė.
„Pasakyt pozityvų teiginį yra gražu, o susitarti dėl esmės yra tolesnių derybų klausimas“, – pasakoja energetikos ekspertas Arvydas Sekmokas.
Pasak buvusio energetikos ministro, elektra iš Astravo Latviją paprasčiausiai gali pasiekti aplinkkeliu.
„Jeigu tiesiogiai ir nebūtų prekiaujama, ji gali patekti per Rusiją. Apsikeitimo būdu ta elektra gali patekti į Latvijos rinką“, – teigia A. Sekmokas.
Apie tai, beje, kalba ir pats latvių premjeras.
„Tuo pačiu metu galėtume prekiauti su trečiosiomis šalimis. Taip pat – ir elektra per Latvijos-Rusijos jungtį“, – kalbėjo K. Karinis.
Kaip ta prekyba su trečiosiomis šalimis bus vykdoma, kol kas visiškai neaišku. Baltijos šalys dėl to turėtų tartis tarpusavyje ir su Europos Komisija.
Nusvėrė ekonominės naudos motyvai
Apie tai, kad Latvija iš tiesų nėra suinteresuota lengvai atsisakyti prekybos saitų su Baltarusija, kalba ir Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, su „valstiečių“ sąrašu į Seimą patekęs Virgilijus Poderys.
Pasak jo, Latvijoje jau kūrėsi bendrovės, kurios prašė licencijų ir jau buvo pasirengusios prekiauti elektra iš Astravo.
„Buvo jau išdirbinėjamos schemos, kaip ta energija galėtų patekti. Privačiam sektoriuj Latvijos rinkoj yra įmonių, kurios turi interesą tai daryti. Susidaro įspūdis, kad turi ryšių su valstybės tarnyba ir politiniais sluoksniais dėl tokių schemų įgyvendinimo“, – sako komisijos pirmininkas V. Poderys.
Apie tokį galimą spaudimą Latvijos valdžiai pasakoja ir A. Sekmokas. Esą tai lėmė, kad iki šiol Astravo klausimu ekonominės naudos motyvai nusvėrė geopolitinius.
„Yra politinė dalis – Latvijos santykiai su Baltarusija, Latvijos uostų krova Baltarusijos kroviniais. Tai, matyt, yra vienas svarbiausių svertų, kuriais Baltarusija galimai spaudžia Latviją, kad elektra visgi galėtų patekti į Baltijos šalių rinką“, – pasakoja A. Sekmokas.
Energetikos ministras žada, kad Lietuva darys viską, jog Astrave pagaminta elektra Baltijos šalių nepasiektų ir aplinkkeliais.
„Svarbu bus ne tik techniniai susitarimai, bet ir jų nuolatinis įgyvendinimas. Visos Baltijos šalys turės kartu užtikrinti ir kontroliuoti, kad elektra iš Baltarusijos per Rusiją nepatektų į Baltijos šalis“, – teigia Ž. Vaičiūnas.
Tuo pačiu metu Baltijos valstybės bei Lenkija vykdo ir didžiulį strateginį energetikos projektą, kurio tikslas – nutraukti energetinius saitus su Rusija ir sinchronizuoti elektros tinklus su kontinentine Europa, taip panaikinant energetinę Baltijos šalių izoliaciją. Tačiau darbus tikimasi užbaigti po penkerių metų.
