Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas aiškino, kad šitas laikotarpis bus pereinamasis visai Europai.
Pone Jankauskai, ar taupymas yra vienintelis būdas, kaip mes galėtume reaguoti ir pasiruošti tam atvejui, jei Rusija užsuktų tas dujas? Aš suprantu, kad Lietuvos vartotojams tai nėra pirminės svarbos dalykas, bet jei užsuks Europai, ekonomika eis žemyn. Mūsų eksportas važiuoja į Vakarų Europą, tai ir mūsų ekonomika kentės.
Taupymas nėra vienintelis būdas, nes dujų vartotojai yra gyventojai, dujų vartotojai yra pramonė, dujų vartotojai yra energetika. Dabar, kai pasižiūri, tai didžiausias Europos ligonis yra Vokietija, nes jie buvo labiausiai priklausomi nuo rusų dujų importo.
Jeigu mums pavyktų užpildyti saugyklas, tai mes pragyventume, bet bijau, kad Vokietija net ir tokiu atveju nemato galimybės gerai pragyventi žiemą. <...> Vokietijos energetikos reguliuotojas pasakė, kad net jeigu saugyklos būtų pilnos, o Vokietija turi didžiausias saugyklas Europoje, 25 milijardus kubinių metrų, tai jiems jų užtektų 2,5 mėnesio.
Jie neturi daug kitokių variantų. Aišku, jie importuodavo dujas iš Norvegijos, kaimyninės Olandijos, bet, deja, jie neturi nei vieno suskystintų gamtinių dujų importo uosto. Jiems reikia labai rimtai ruoštis ir taupymas – vienas iš būdų.
Kiti būdai – energetikoje keisti energijos rūšis. Tai reiškia diversifikuoti. Nors ir kaip nemalonu prisipažinti, reikia grįžti ir kūrenti akmens anglį, deja. Vokietijoje tų anglių buvo nemažai kūrenama ir buvo didžiulės viltys, kad greitai anglių vartojimas mažės ir 2030 metais ši vyriausybė buvo įsipareigojusi visai uždaryti kūrenimą anglimis.
<...> Viena iš krypčių bus diversifikacija, tai, deja, grįžti prie kitų kurų, tada taupymas. Gyventojai taip pat turėtų galvoti apie diversifikaciją, galvoti, ką jie galėtų kūrenti be dujų, nes Vokietijoje labai daug vartotojų. Apie pusė visų namų ūkių šildosi dujomis, tai klausimas, ar jie pasiruošę ir ar galės šildytis kažkuo kitu.
Jei kalbame apie pramonę, tai kai kuriais atvejais problemos labai didelės, nes, pavyzdžiui, pats didžiausias jų chemijos koncernas pripažino, kad jiems gresia labai didelės bėdos. Net ir mažesniųjų pramonės įmonių atskiri atstovai kalba apie tai, kad jiems, pavyzdžiui, gaminti alų reikia dujų ir mes neturime alternatyvos. Kiti sako, kad pienui perdirbti neturi alternatyvų.
Jie negali pereiti prie kitų kurų. Per tą laiką, manau, kad bus pasiruošimas, kiek galima diversifikuotis, bandyti kitus kurus, kartu įgyvendinti taupymo programą ir netgi Vokietija galvoja eiti iki trečio etapo, kada nustatys prioritetus, kas tas dujas galėtų gauti pirmiausia, jei tikrai bus blogai.
Pone Jankauskai, ilguoju laikotarpiu tai tikrai geras momentas mažinti priklausomybę nuo Rusijos arba jos išvis atsisakyti, bet trumpuoju laikotarpiu, ko mes galime tikėtis Lietuvoje ir Europoje?
Pirmiausia mums bus labai skaudu, mums bus sunku, bet mes atsigausime ir tas agresorius, kurio mes dujų nepirksime, pajaus tas pasekmes. Čia galime kalbėti ir apie naftą.
Kodėl Europa taip naiviai tikėjo Rusija? Nes Europa buvo pagrindinis dujų vartotojas, trečdalis dujų iš Rusijos tekėdavo į Europą, todėl Europa galvoja, kad jie nuo mūsų taip priklauso, tai kur jie dės tas dujas.
Bet matome, Rusija gali sužaisti, kaip komisaras sako, jie dabar žaidžia tą žaidimą. Jie lengvai tų dujų neparduos, bet jie dabar rodo savo galią ir tą laikotarpį mes turime pergyventi, turime pasiruošti.
Gerai, kad ruošiamos bendros priemonės, solidarumo priemonės.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
