Organizacijos vadovo Fatiho Birolio komentarai paskelbti Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen Baku pasirašius energetikos sutartį, pagal kurią per ateinančius kelerius metus dujų tiekimas iš Azerbaidžano padvigubės.
Visgi TEA paskelbtame straipsnyje F. Birolis teigė: „Kategoriškai nepakanka vien pasikliauti dujomis iš nerusiškų šaltinių – šių atsargų tiesiog nėra tiek, kiek reikia, kad būtų galima pakeisti trūkstamą tiekimą iš Rusijos.“
„Taip bus net tuo atveju, jei dujų tiekimas iš Norvegijos ir Azerbaidžano bus tiekiamas maksimaliais pajėgumais, jei tiekimas iš Šiaurės Afrikos išliks artimas praėjusių metų lygiui, jei vidaus dujų gamyba Europoje ir toliau atitiks vėliausias tendencijas ir jei SGD srautai didės panašiu rekordiniu tempu, kaip ir pirmąjį šių metų pusmetį“, – pridūrė jis.
Europa šią savaitę laukia žinių, ar Rusija atnaujins dujų tiekimą pagrindiniu „Gazprom“ dujotiekiu „Nord Stream 1“, kurio 10-ies dienų trukmės planinė priežiūra netrukus baigsis.
Europos Sąjunga (ES) siekia importuoti daugiau suskystintų gamtinių dujų (SGD), kad pakeistų dalį Rusijos dujų, tačiau turi ribotą terminalų skaičių šios dujoms iškrauti iš tanklaivių, o tiekimas taip pat yra ribotas.
Nors ES netaiko sankcijų Rusijos gamtinėms dujoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, blokas siekia sumažinti rusiškos energijos importą, kad sumažintų priklausomybę nuo Maskvos.
Neslopstantis neapibrėžtumas
Rusija jau minėjo įvairias energijos tiekimo į vakarus mažinimo priežastis, o šiuo metu Europos šalys laukia, ar ketvirtadienį bus atnaujintas dujų tiekimas dujotiekiu „Nord Stream 1“, baigus kompresoriaus techninės priežiūros darbams.
„Europa dabar yra priversta veikti esant nuolatiniam neapibrėžtumui dėl Rusijos dujų tiekimo, o mes negalime atmesti visiško tiekimo nutraukimo galimybės“, – kalbėjo F. Birolis.
TEA, konsultuojančios išsivysčiusias šalis energetikos politikos klausimais, vadovas pavadino „naujausius Rusijos žingsnius mažinant gamtinių dujų srautus į Europą <...> raudonu įspėjimu Europos Sąjungai“.
Remiantis TEA analize, ES šalys turi užpildyti savo saugyklas iki 90 proc. per ateinančius kelis mėnesius, kad galėtų išgyventi žiemą nepatirdamos dujų stygiaus.
Net jei „Nord Stream“ vėl pradės veikti ir kelis ateinančius mėnesius pristatys įprastus kiekius, TEA skaičiavimais, reikės sutaupyti ir pasirūpinti dar 12 mlrd. kubinių metrų dujų atsargomis – tai atitinka 130 SGD tanklaivių krovinių.
„Pasiekti 90 proc. saugyklų užpildymo lygį vis dar įmanoma, tačiau Europa turi veikti dabar, o kiekviena likusi diena yra svarbi“, – paragino F. Birolis.
„Esu ypač susirūpinęs dėl ateinančių mėnesių“, – pridūrė jis.
TEA rekomendavo elektros energijos gamybai vietoj gamtinių dujų, jei įmanoma, naudoti kitą kurą, kartu mažinant oro kondicionavimą pastatuose, kad sumažėtų elektros poreikis.
