27 šalių bloko narės „ką tik sutiko pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija“, per „Twitter“ parašė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES.
„Žengėme dar vieną svarbų žingsnį, kad priartintume Vakarų Balkanus prie ES“, – pridūrė jis, kai leidimas pradėti derybas buvo patvirtintas per ES ambasadorių susitikimą Briuselyje.
Albanijos premjeras Edi Rama ir Šiaurės Makedonijos vyriausybės vadovas Dimitaras Kovačevskis antradienį turėtų Briuselyje oficialiai pradėti derybas, truksiančias ne vienus metus.
Sekmadienį Šiaurės Makedonija ir Bulgarija pasirašė Prancūzijos pasiūlytą sprendinį, pagal kurį makedonų kalba taptų viena iš oficialiųjų ES kalbų, taip pat numatantį kitų garantijų.
Bulgarija pastaruoju metu blokuodavo Skopjės pastangas pradėti stojimo į ES derybas, tarp abiejų tęsiantis ginčui dėl ilgos virtinės ginčų, susijusių su kalba ir istorija.
Šis ginčas taip pat trikdė Albanijos siekį tapti Bendrijos nare, nes per ilgą laiką buvo nusistovėjusi pozicija, kad Tiranos ir Skopjės stojimo į ES klausimas turi būti svarstomas kartu.
Spaudžiant Prancūzijai, kuri pirmininkavo Bendrijai iki liepos 1-osios, Bulgarijos parlamentas praeitą mėnesį panaikino savo veto mainais į ES garantijas, kad Šiaurės Makedonija bus įpareigota išpildyti tam tikrus reikalavimus ginčijamais klausimais.
Šiaurės Makedonijai kandidatės įstoti į ES statusas buvo suteiktas beveik prieš 20 metų. Skopjė jau anksčiau išsprendė aštrius nesutarimus su Graikija, kad 2020 metų kovą galėtų įstoti į NATO.
Albanijai kandidatės į ES statusas buvo suteiktas 2014 metais.
Vakarų Balkanų svarba Bendrijai išaugo Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, nes baimintasi, kad Maskva gali padidinti savo įtaką regione.
