Ekspertas apie Taivano technologijų tiekimą Rusijai: „Elgiasi, kaip bet kuri gudri valstybė“

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad vokiečiams, šveicarams ir japonams pasitraukus iš Rusijos aukštųjų technologijų, skirtų ginklams, rinkos į ją atėjo taivaniečiai. Kaip yra su ta vertybine politika? Jei šie pranešimai pasitvirtina, ar neatrodo, kad mes draugaujame su tais, kurie Rusijai padeda naikinti Ukrainą?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Landsbergis išreiškė palaikymą įkalintam Kremliaus kritikui Kara-Murzai: paskambino jo žmonai

Volodymyras Zelenskis: nuo metų pradžios Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 330 raketų ir beveik 600 bepiločių orlaivių

Lenkijos URM: Ukrainai reikia visų Vakarų solidarumo

Tarptautiniai santykiai yra apie transakciją, perdavimą. Galima perduoti žinias, prekes, galią, įtaką, bet jokiu būdu neperduodame vertybių. Čia visi dažnai klaidingai manome, kad įmanoma perduoti tarptautiniuose santykiuose vertybes. Taivaniečiai elgiasi kaip bet kuri gudri valstybė, kuri gali naudotis šita situacija – pamatė nišą ir ja naudojasi, kaip ir naudojosi savo santykiais su Kinijos Liaudies Respublika. 

O Lietuva netapo prioritetiniu partneriu, nepaisant atstovybės Taivano vardu?

Iš esmės šita istorija liudija, kad valstybė, jei ji internalizuoja kitų valstybių interesus, o neturi savųjų, jų nesupranta, neturi netgi užsienio politikos strategijos – čia yra akmuo į visų valdančiųjų daržą. Visas politinis elitas gyvena be užsienio politikos strategijos, be saugumo, gynybos strategijos. Ilgi metai tokio egzistavimo ir praktiškai partnerių interesai yra internalizuojami kaip savi. Tada partneriai tvarkosi savo reikalus kol tu prekiauji vertybėmis.

Bet juk buvo ne kartą pasakyta dabartinės valdžios, kad vertybinė užsienio politika yra naudinga Lietuvai. Ar su tuo sutiktumėte?

Vertybės reikalingos, jos niekada nedingsta iš užsienio politikos, tačiau reikia turėti truputį nuoseklumo, jos nediskredituoti, nesilaikyti dvigubų standartų. O Lietuva dažnai tai daro įvairiais klausimais. Pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministras susitinka su egipto diktatoriumi, kuris, palyginus, žmogaus teisių padėtimi yra baisiau už Baltarusijos diktatorių. Pasakysiu ironizuodamas – prieškarinė Lenkija tikėjosi, kad skirtingos sistemos kaip SSRS ir nacistinė Vokietija negali susitarti, o jos susitarė ir pasidalino Lenkiją. Tai toks mano atsakymas.

Visą pokalbį pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.