Panevėžietė Ieva jau metus gyvena naujame name, tačiau statybos nesibaigia iki šiol.
„Viskas subrango, medžiagos, rangovas vėluoja su darbais. Dabar tokiame laukime“, – sako panevėžietė Ieva.
Moters šeima gyvena nebaigtose statybose, tačiau bankui už paskolą tenka mokėti. Moteris su nerimu klausosi ekonomistų prognozių, kad paskui didžiulę infliaciją jau atslenka palūkanų augimo ir paskolų brangimo banga.
„Kažkurie darbai nusikels, viskas dar neįrengta, keli kambariai liks netvarkyti“, – kalba Ieva.
JAV centrinis bankas, paskelbęs kovą rekordinei beveik 9 proc. infliacijai, bazines palūkanas didina iš karto trimis ketvirtadaliais procentinio punkto iki 1,75 proc. Ir perspėja, kad palūkanų bazę toliau didins šiemet ir kitąmet, tad ji gali pasiekti ir 4 procentus.
Ekonomistai perspėja, kad Amerikoje pradėtas palūkanų augimas atsiris ir į euro zoną. O tai reiškia ir Lietuvos paskolų turėtojams papildomus šimtus eurų kas mėnesį.
„Palūkanos, jei pakils iki 3 proc., žmogus, turintis 200 tūkst. paskolą, galėtų papildomai mokėti 6000 eurų per metus. Padalinus į 12 mėnesių – 500 eurų per mėnesį“, – komentuoja finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
Palūkanos Lietuvoje jau didėja. Europos centrinio banko vadovei užsiminus, kad liepą didins palūkanų normą, rinka jau sureagavo ir skolintojai brangina paskolas.
„Rinkos šitą informaciją įvertina jau dabar, palūkanų normos ūgtelėjo, 6 mėnesių euriboras iškopė į teigiamą teritoriją. Palūkanų normų padidėjimas matomas“, – teigia Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Brangstančios paskolos – dar ne viskas, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja apie artėjančią krizę.
„Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją, globali ekonomika pereina į recesiją. Tai galime matyti jau šį rudenį ir žiemą. Tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė atsibels 2–3 mėnesių lago laikotarpyje“, – tvirtina D. Grybauskaitė.
Ekonomistai jau ginčijasi, kokių palūkanų sulauksime šiemet ir kitais metais Lietuvoje. Vieni mėgina guosti, esą euro zonoje 3–4 proc. bazinės palūkanų normos nerealios, mat didžiulės palūkanos būtų pernelyg skausmingos prasiskolinusioms Pietų Europos šalims. Tačiau kiti tokios galimybės neatmeta.
„Europoje tikimasi nuosaikesnio palūkanų kilimo, iki 2 proc. kitų metų viduryje. Tai reikš apie 2 kartus išaugsiančias palūkanų normas, nes marža šiuo metu siekia apie 2 proc. būsto paskolų“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Tikrai neatmestinas variantas, kad Europoje pamatysime 3–4 proc. Infliacijos lygiai yra aukščiausi per 40 metų. Centrinis bankas gali neturėti kito pasirinkimo kaip stabdyti infliaciją“, – kalba M. Dubnikovas.
„Perdėm stipriai didinamos palūkanų normos gali paveikti labai nepalankiai euro zonos ekonomiką ir tada vėl reikės grįžti prie ekonomikos reanimacijos“, – aiškina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistų, centriniai bankai palūkanų normas didina pamažu, stebėdami, kaip tai veikia infliaciją. Ir jos gali kilti tol, kol infliacija nesumažės iki siekiamo 2 proc. lygio. Gegužę euro zonoje infliacija siekė 8 proc., na, o Lietuvoje beveik 19 proc.
