Netikėtu žingsniu Šveicarijos bankas padidino palūkanų normą 0,5 procentinio punkto, nors ji ir toliau išlieka neigiama – minus 0,25 procento.
Bankas perspėjo, kad „negalima atmesti galimybės, jog artimiausioje ateityje reikės toliau didinti palūkanų normą“.
Centrinis bankas, kuris, kaip ir daugelis jo kolegų visame pasaulyje, stebi kainų kilimą, teigė, kad tolesnio palūkanų normų didinimo gali prireikti „norint stabilizuoti infliaciją intervale, atitinkančiame kainų stabilumo tikslą vidutiniu laikotarpiu“.
Bankas teigė, kad palūkanų normos pasikeitimas bus taikomas nuo penktadienio.
„Siekdamas užtikrinti tinkamas pinigų politikos sąlygas, centrinis bankas taip pat pasirengęs būti aktyvus užsienio valiutų rinkoje, jei reikės“, – teigiama paskelbtame pranešime.
Išvakarėse JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) paskelbė apie didžiausią palūkanų normų kėlimą per beveik 28 metus – 0,75 procentinio punkto, kovodamas su keturių dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija.
Europos Centrinis Bankas (ECB) kitą mėnesį planuoja pradėti palūkanų normų didinimo ciklą, o Anglijos bankas šį ketvirtadienį greičiausiai padidins palūkanų normas penktą kartą iš eilės.
Visgi analitikai teigė, kad Šveicarijos banko žingsnis buvo netikėtas.
Šveicarijoje metų infliacija išlieka žymiai mažesnė nei kaimyninėje euro zonoje ir Jungtinėse Valstijose dėl stipraus Šveicarijos franko, kuris iki šiol padėjo išvengti importuotų produktų kainų šuolio.
Tačiau nuo vasario mėnesio ji viršijo centrinio banko nustatytą tikslinį lygį, kuris yra 0–2 procentai.
Šveicarijoje infliacijos lygis gegužę siekė 2,9 proc. ir „tikėtina, kad kol kas išliks aukštame lygyje“, nurodė bankas.
Žvelgdamas į ateitį, bankas skaičiuoja, kad 2022 metais infliacija sieks 2,8 proc., 2023-aisiais – 1,9 proc., o 2024 metais – 1,6 procento.
„Jei šiandien nebūtų padidinta palūkanų norma, infliacijos prognozė būtų žymiai didesnė“, – sakoma pranešime.
