Pasak G. Šimkaus, centrinis bankas buvo skeptiškas kuomet buvo pasiūlyta taikyti šią lengvatą, neigiamai žiūri ir į jos tolesnį išsaugojimą.
„Lengvatos vienam ar kitam sektoriui nelabai ką ir duoda. Mes ir tada turėjome skeptišką požiūrį į PVM lengvatų taikymą restoranams, nes žymiai tikslingiau buvo teikti konkrečią pagalbą nukentėjusiems verslams“, – pirmadienį žurnalistams sakė LB vadovas.
„PVM paklausos klausimo neišsprendžia, kainas finale vis tiek sureguliuoja rinka“ – pridūrė G. Šimkus.
Jam taip pat nėra suprantama, kodėl su pandemijos pasekmėmis kovoti skirta lengvata turėtų tapti nuolatine.
„Reiškia, tam sektoriui reikia nuolatinės pagalbos. Kodėl taip turėtų būti?“, – retoriškai klausė LB vadovas.
G. Šimkaus teigimu, geriausias pavyzdys, kaip valstybė su lengvatų taikymu patenka į spąstus, yra Lenkija.
„Vadovėlinis pavyzdys yra Lenkijos atvejis, kuri pateko į tam tikrus lengvatų spąstus: čia buvo sumažintas PVM maistui, kuris birželio pabaigoje turėjo būti atstatytas, bet dabar sprendimas yra nukeltas, o infliacijos tempai Lenkijoje yra didžiuliai“, – sakė G. Šimkus.
„Išskirtinių sąlygų suteikimas neatsižvelgiant į situaciją nėra sprendimas“, – pridūrė jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę pasiūlė metams pratęsti 9 proc. PVM lengvatos galiojimą maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, nes šie verslai dar neatsigavo nuo koronaviruso pandemijos pasekmių. Viešbučiams siūloma lengvatą palikti nuolatinę, nes tai esą susiję su apgyvendinimo paslaugų eksportu.
Finansų ministerija dėl tokio pasiūlymo žadėjo apsispręsti tik atlikus išsamią analizę, nes, jos teigimu, šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.
Lengvatinis PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas antrą praėjusių metų pusmetį, o apgyvendinimo paslaugoms taikomas septynerius metus. Lengvatos baigia galioti šių metų pabaigoje.
