Plačiau apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kartu su R. Malinausku diskutavo ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Kiek Druskininkų savivaldybė yra patyrusi išlaidų dėl nelegalių migrantų?
R. Malinauskas: Susitikime Varėnoje ministrė (G. Skaistė – red. past.) pažadėjo, kad spręs finansavimo klausimą, tai ačiū ministrei, kad žodis yra įvykdytas ir savivaldybė pateikė jau buvusias išlaidas, tai yra 18 tūkstančių eurų, prieš savaitę su trupučiu. Ir kiek žinau praeitą savaitę Vyriausybė priėmė sprendimą, įtraukė šias lėšas kaip kompensuojamas ir specialistai tikino, kad šiandien lėšos bus pervestos. Tai tikimės, kad ir ateityje dėl kompensavimo išlaidų bus taip pat laikomasi to duoto žodžio ir savivaldybės nepatirs finansinių problemų.
O kaip tvarkotės su krūviais? Ar viską spėjate?
R. Malinauskas: Situacija su kiekviena diena blogėja, sudėtingėja ir sprendimo būdai darosi kuo toliau, tuo vis neaiškesni. Galiu pasakyti, kad Druskininkuose per dvi vietas mūsų savivaldybės teritorijoje buvo planuojama, kad bus apie 200, o turime 428 (pabėgėlių – red. past.). Tai problemos kyla dėl perpildytų centrų, problemos kyla dėl medicininių paslaugų – pirminio, antrinio, tretinio lygio.
Greitoji nespėja važinėti, mes nežinome, kada greitoji važiuoja su tikslu, o kada tai yra simuliavimas. Pastebėjome, kad dažniausiai tai yra simuliavimas. Pasienio specialistams yra sunku nuspėti, kada tikrai yra sveikatos problemos, o kada tiesiog norima pasiįvairinti sau gyvenimą arba gauti geresnes gyvenimo sąlygas.
Taip pat problemos jau dabar jaučiamos ir matant iš tų projektų, kurie yra parengti operacijų vadovės. Jeigu jos bus priimtos, savivaldybės turės rūpintis ir apsauga, ir medicininėm paslaugom, kas kartais net ne mūsų savivaldos žinioje.
Taigi galvojant, kad vasara eina į pabaigą, o nelegalių migrantų srautai didėja, kas bus ir kaip gyvens ir kur jie gyvens atšalus orui. Taigi nežinomųjų labai daug ir kiekvieną antradienį jungiamės, kalbame su Sveikatos apsaugos ministerija, su Vidaus reikalų ministerija, bet sprendimų mes nežinom ir nežinom, kokie sprendimai bus priimti ir kaip spręsim problemas, kurios iškilusios.
Kiek Druskininkų savivaldybei kainuoja migrantų maitinimas?
R. Malinauskas: Dabar mes darome naują pirkimą, kadangi buvo perkema neskelbtinų derybų būdu dėl to, kad mes nežinojome nei kokiam terminui, o dabar perkama metams laiko. Tai tikimės, kad kaina sumažės.
Paskutinė kaina buvo 11 eurų su trupučiu, kada minusavome iš to bendro krepšelio higienos priemones. Kada higienos priemonės atsidūrė kitame krepšelyje, tai maistas buvo kažkur apie 11 eurų.
Manau, kad kadangi dabar perkamas ilgalaikis maitinimas, galbūt net galimybė ne sausą davinį, o gaminant, tai gaminant be abejo pigs, nes žinot galima tada ir košę skystesnę (pagaminti – red. past.) ir dar kitokius dalykus, kurie perkami didmenoje, urmu, atpiginti tą krepšelį.
O migrantai jau valgo jiems skirtą maistą? Nemėto jo?
R. Malinauskas: Druskininkuose su mėtomu maistu didelių problemų nebuvo todėl, kad pas mus buvo maitinama sausu daviniu. Į sausą davinį įeina fasuoti, parduotuvėje pirkti produktai – ir cukrus fasuotas, ir arbatžolės fasuotos, šlaunelė ar kokie nors duonos gaminiai yra fasuoti. Todėl jų kaina didesnė, bet jie gavę mato, kad tai yra sufasuota, kad tai – gamyklinis produktas.
Kada yra gaminama virtuvėje ir teikiamas maistas iš termosų į vienkartinius indus, tada jau atsiranda tas maisto mėtymas ir kiti dalykai, kas aišku netoleruotina, bet susiduriam su tokia problema, kurią ne visada galime spręsti taip, kaip norėtųsi ir pagal tą moralę, kokią mes įsivaizduojame.
Kiek Druskininkų savivaldybei kainuoja ne maisto išlaidos?
R. Malinauskas: Pagal tą krūvį, kuris yra šiandien dienai, per mėnesį maitinimas kainuoja apie 140 tūkstančių eurų. Darbuotojai mūsų kol kas dirba už tą patį darbo užmokestį, kurį ir taip gaudavo, nes papildomų išlaidų tame neturim, bet gale mėnesio gausime ir jau gauname sąskaitas už komunalinius patarnavimus – ir atliekų išvežimas, tai yra nuoma dušinių, nuoma kriauklių, nuoma tualetų ir kitų reikalingų higienai ir kitų priemonių. Tai už šias paslaugas mes patys sąskaitas dar tik gauname ir jas teiksime savaitės, dviejų savaičių bėgyje. Tai bus vėlgi skaičiuojant ne vienas ir ne penki tūkstančiai bendroje sumoje.
Ponia Skaiste, o kaip su apgyvendinimo išlaidomis? Kokios jos?
G. Skaistė: Sprendimų ieškoma įvairių. Kiek aš žinau 5,4 milijonai yra skirti už gana nemažą kiekį tų namelių. Tai išties brangus sprendimo būdas, bet tai nėra, kad čia už 200 namelių ta suma būtų sumokėta. Tai reikėtų turbūt pasitikslinti su Vidaus reikalų ministerija apie kokį kiekį kalbam.
Tačiau sprendimų ieškome įvarių, taip pat žiūrime į visą turtą, kurį turi ir valstybė per savo valdomą įmonę Turto banką, kurie valdo pastatus, kurie yra dabar nenaudojami. Tai tikėtina, kad dalis migrantų galėtų apsigyventi ir tokiuose pastatuose, kurie dabar nenaudojami, tačiau vėl būtų pajungtas šildymas ir būtų apgyvendinti tokie žmonės ir aptverta teritorija.
Taip pat yra sprendimas gyventi palapinėse kurį laiką, taip pat svarstome, kad jeigu migrantų kiekis taps toks, kuris jau yra sunkiai pakeliamas mūsų valstybei, galbūt kalbama būtų ir su kitomis valstybėmis, kad dalį migrantų būtų galima perkelti ir pas juos.
Tačiau kol kas nesinori tokių sprendimų imtis, kadangi tai turbūt yra tai, ko tie migrantai keliaujantys į Lietuvą labiausiai ir nori. Tai yra patekti į kitas turtingas Europos Sąjungos valstybes ir turbūt jiems pasirodytų, kad jie savo tikslą tokiu būdu pasiekė.
Ponas Malinauskai, kokios migrantų gyvenimo sąlygos Druskininkų savivaldybėje?
R. Malinauskas: Nepasakyčiau dėl sąlygų patogumo, nes pas mus visi gyvena tik tai palapinėse. Šiandien dienai, kada jos yra perpildytos, tai tikrai sąlygos yra tokios, kuriomis jie nemanyčiau, kad gali džiaugtis, ir kol kas geresnių salygų pas mus nenusimato.
Nes matote čia yra tam tikras paradoksas. Savivaldybės buvo nuolat baramos, jeigu blogai tvarkėsi su savo nekilnojamu turtu – nenaudojamais pastatais. Tos savivaldybės, kurios geriau tvarkėsi, jos tuos pastatus ar privatizavo, ar panaudojo kažkokiems tai poreikiams. O dabar pasirodo, kad būtent reikia tų nenaudojamų pastatų, kad būtų galima apgyvendinti tuos migrantus. Tos savivaldybės, kurios neturėjo tokių pastatų, jos neturi ir tokių galimybių, nebent tik tai veikiančios mokyklos, ko negalima leisti ir tikriausiai niekas veikiančioje mokykloje neplanuoja apgyvendinti.
Visą pokalbį apie tai, kiek migrantų krizė jau kainavo ir dar kainuos Lietuvai, žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, esančioje straipsnio pradžioje.
