„1949 metų susitikimas partizanų vadų ir sprendimas dėl vienijimo pačio ženklinimo partizanų sprendimo. Tai vienas iš tų dalykų įdomių. Antpečio gale yra žalia juostelė, kuri atskleidžia, kad tai partizanas. Kiti niuansai svarbūs, kad yra autentiškos sagos tarpukario, Gedimino stulpai, šaulio miniatiūra, ženklas. Taip pat unikalus dalykas būtent antsiuvai, tai yra paskutinės tarpukario uniformos apykaklės antsiuvas“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas.
Dizaineris Giedrius Paulauskas pristato vieną pagrindinių parodos eksponatų – atkurtą autentišką partizano uniformos švarką. Drabužių specialistas šešerius metus studijavo istorinius šaltinius, nagrinėjo partizanų nuotraukas tam, kad galėtų atkurti visas drabužių detales.
„Išlikusių daiktų, kurie siejasi su mūsų pokario partizaninėmis kovomis rezidenciją yra išlikę labai mažai. Jų mes negalime matyti. Dauguma daiktų, kurių yra tiek mažai, jie yra saugomi saugyklose. Tas ir paskatino būtent atkurti, rekonstruoti, tuos daiktus, kad galėtume juos pamatyti ir pristatyti“, – pasakoja G. Paulauskas.
„Tas įdomumas ir yra, kad turint tik nuotrauką gali padaryti visiškai naują drabužį, bet jis bus kaip ir autentiškas ir mums primena tikrai nelengvos istorijos laikus“, – teigia istorikas Dalius Žygelis.
Parodoje galima rasti ne tik švarkų modelius, ar plačiausiai naudotos antsiuvus, bet ir kitas uniformos dalis, kelnes, kepures ar karininkų milinę. Miško broliams uniformas, jų dalis siūdavo juos palaikantys lietuviai.
„Merginos dažniausiai gimnazistės paskutinių klasių megzdavo tas pirštines ir perduodavo partizanams. Lygiai taip pat su kailinukais, nes žiemą reikėjo irgi pergyventi. Daug tokių smulkių detalių, kurios rodė, kad tai nebuvo vien tik partizanų reikalas, už jų buvo didelė rėmėjų bazė“, – kalbėjo Seimo narys Arvydas Anušauskas.
Tarptautinėje teisėje akcentuojama: uniformos arba skiriamųjų ženklų dėvėjimas yra vienas iš teisėto karo dalyvio pažymių. Lietuvos partizanai ne visada turėjo galimybes dėvėti pilnas uniformas, tačiau visada stengėsi dėvėti jų dalis.
„Vieniems atrodė, kad partizanai gana laisvai rengdavosi, kitiems, kad tai buvo Lietuvos kariuomenės uniforma, kiti, kad šaulių uniforma ir taip toliau. Aš manau, kad tas atkuriamasis darbas, rekonstrukcija šitos uniformos prisideda prie to, kad mes suprasim, kaip viskas vyko“, – sako A. Anušauskas.
„Dažnai, kai mūsų priešai ar buvę priešai, ar norintys būtų mūsų priešais prikaišioja mūsų istorijos laikotarpiui, kad partizanai tai buvo toli gražu, ne taip kaip mes juos Lietuvoje vaizduojame, būtent tai yra vienas svarbiausių mūsų argumentų, kad partizanai visą kovos laikotarpį nuo 1944 m. iki 1957 m. organizuotai būtent naudoja uniformas“, – pasakoja D. Žygelis.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas aiškina, kad partizanų nuotraukų, išlikusių originalių ir atkurtų uniformų parodos įkvėpia ir dabartinę Lietuvos kariuomenę.
„Kaip karininkui tai yra paroda apie mūsų Lietuvos partizanus, laisvės kovotojus, kurie yra svarbūs mums. Mes esam Lietuvos kariuomenė toliau tęsianti kovą prieš okupacines pajėgas, ta žinutė, vaidino labai svarbų vaidmenį. Uniformos atkurtos iš autentiškų audinių, siūta taip, kaip tai darydavo to meto siuvėjai. Išlikusių sagų su Vyčiu, kokias naudodavo to meto partizanai, dizaineris Giedrius Paulauskas ieškojo sendaikčių turguose. Nemaža dalis iš saugyklų ištrauktų eksponatų parodoje atsiduria pirmą kartą“, – teigia savanorių pajėgų vadas Dainius Pašvenskas.
Nors Partizanų uniformos parodą remia valstybinės institucijos, unikalūs eksponatai atkurti daugiausia privačių rėmėjų lėšomis.
