Marijampolietis Arūnas Reinikis valdo leidybos įmonę bei kanceliarinių prekių parduotuvę, samdo 9 darbuotojus. Verslininkas pripažįsta, kad per karantiną verslas stojo, bet šiuo metu užsakymų daugėja ir pamažu stojasi ant kojų.
„Turėjo įtakos karantinas. Buvo kritimas užsakymų, darbų. Bet po tam tikro laiko perorganizavus veiklą, viskas stojasi į savo vietas. Neatleidome nė vieno darbuotojo, atlyginimų nemažinome, išgyvenome. Aišku, ir Vyriausybės, valdžios parama padėjo šitoje situacijoje“, – teigė A. Reinikis.
Verslininkas tikina, kad mokėtų ir didesnes algas darbuotojams, bet tik tuo atveju, jei valdžia sumažintų mokesčius.
„Sodros“ duomenys rodo, kad per pandemiją šalyje atlyginimai mažėjo. Privačiame sektoriuje gegužę jie ir toliau dar sumenko, tik viešajame sektoriuje kopė aukštyn. Tad algų vidurkis jau artėja prie metų pradžios lygio.
Balandį ir gegužę visą dieną dirbančių darbuotojų algų vidurkiai jau viršija juodžiausią kovo rodiklį, bet sausio lygio dar nepasiekė.
Vidutinis darbo užmokestis, Sodros spėjimu, šiemet bus vos 0,8 proc. mažesnis nei pernai, nors Europos Komisija prognozavo 8 proc., o Lietuvos bankas – 3 proc. nuosmukį.
Matydami, kaip atsigauna šalies ūkis ir vidaus vartojimas, ekonomistai jau neabejoja, kad koronaviruso sukeltas nuosmukis Lietuvoje bus V raidės, kas reiškia po staigaus smukimo tokį pat staigų pakilimą.
„Vidutinis atlyginimas Lietuvoje šiemet nesumažės, augimas paspartės kitais metais. Net privačiame sektoriuje, kur įmonės greičiausiai sureaguoja, nėra masinės atlyginimų mažėjimo tendencijos, jis didesnis nei buvo prieš metus“, – darbo rinkos padėti analizavo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Matydamos tokias optimistines prognozes, profesinės sąjungos jau reikalauja didinti minimalią algą. Prie šiuo metu siekiančios 607 eurų algos, profsąjungos sausį reikalauja pridėti dar 20 eurų, kas į rankas reikštų apie 7 eurų padidėjimą.
„Mes griežtai laikomės patvirtintos formulės. Ji sako, kad minimali alga turėtų kilti. Žiūrėsime, kaip bus per derybas, žiūrėsime ekonomines prognozes“, – teigė profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Darbdaviai kitąmet didinti minimalią algą nesutinka ir reikalauja palaukti rudens, kai praeis Seimo rinkimai ir bus aiškesnis vaizdas, kaip Lietuva išgyvens koronaviruso krizę.
Kiek didinti minimalią algą, sprendžia vyriausybė. Dabartiniai valdantieji šį klausimą linkę atidėti, kai bus aiškesni bent pusmečio duomenys, kaip Lietuvos ekonomika dorojasi su koronaviruso iššūkiais.
„Pernai mes padidinome minimalią algą stipriai, darbdaviai tam prieštaravo. Bet buvo tam pagrindas, sutarimas, modelis. Šiandien to pagrindo yra mažiau, nes yra ekonomikos lėtėjimas“, – teigė Seimo narys, valstietis Tomas Tomilinas.
Didžiausią skausmą šalies ekonomikai kelia eksporto sumažėjimas. Dėl pandemijos užsienio rinkose sumažėjo Lietuvos gamintojų produkcijos paklausa ir nežinia kada ji grįš į ikipandeminį lygį. Šiemet ekonomistai prognozuoja ir didesnį nedarbo lygį nei pernai.
