Informacinių technologijų ekspertai jau skelbia apie milijoninius nuostolius, kuriuos patyrė Registrų centras ir gyventojai. Teisininkai prakalbo ir apie ieškinius, kurių dėl sutrikusios elektroninės sveikatos sistemos gali sulaukti valstybė. Maža to, dėl laiku negautų gyvybiškai svarbių vaistų baiminamasi ir pacientų mirčių.
Jau kone savaitę gyventojai dėl visiškai paralyžiuotos elektroninės sveikatos sistemos mina vaistinių slenksčius, tikėdamiesi, kad gaus jiems būtinų vaistų.
Vilnietės Anastasijos kantrybė jau išseko, moteris tikina, kad vaistus nuo kraujospūdžio turėtų gauti nemokamai, tačiau dabar ji juos privalo pirkti iš savo pensijos. Nepatenkinti ir kiti:
„Tragedija, tragedija, gerai, kad aš dar turėjau, kiti išvis neturi. Arba būčiau pirkusi už pilną kainą, nors man dabar priklauso nemokamai.“
„Labai blogai, nesąmonė padaryta, žmonės negauna paslaugos, kai jinai yra būtina.“
„Pas gydytoją sunku patekti, aš pati laukiau du mėnesius, kol patekau pas šeimos gydytoją.“
„Niekas nepatenkintas, yra, kaip yra…“
Kol vaistinėse gyventojai lieja apmaudą ir pyktį, ankstų pirmadienio rytą liūties užlieto Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius mina teisingumo ministerijos slenkstį. Ant kilimėlio pasiaiškinti jį išsikvietė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Pastarasis pavaduoja penkias savaites atostogaujantį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Teisingumo ministras grūmoja pirštu Registrų centro vadovui ir jam kelia ultimatumą.
„Keliu direktoriui uždavinį vėliausiai iki trečiadienio, vėliausiai paleisti e. sveikatą. Tai įmanoma padaryti, direktorius patikino, kad deda visas pastangas, kad sistema pradėtų dirbti. Registrų centro darbuotojai dirba 24 valandas per parą. Problema atsitiko todėl, kad nebuvo nei atsarginių serverių, nei papildomos įrangos“, – sako teisingumo ministras E. Jankevičius.
Nurodymų iš aukščiau sulaukęs Registrų centro vadovas ir toliau aiškina, kad specialistai prie elektroninės sveikatos sistemos per naktis plušėjo visą savaitgalį, tačiau kol kas sistema neužkurta, stringama kone paskutiniame žingsnyje. Duomenų apimtis yra milžiniška – elektroninės sveikatos sistemoje bendras esančių elektroninių dokumentų kiekis siekia 100 milijonų vienetų, o jie užima apie 90 terabaitų.
„Niekas nelūžinėja, sakykime, bet sistema nesusitvarko su tokiu dideliu kiekiu duomenų. Mes testuojame, išbandome, norime saugaus, patikimo kelio, kad paleidus nepilnai paruoštą sistemą, kad nesukeltume dar daugiau nepatogumų“, – pasakoja Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius.
Jau dabar Informacinių technologijų specialistai perspėja, kad bus atstatyti ne visi elektroninės sveikatos sistemos duomenys, pačių naujausių duomenų greičiausiai jau nepavyks atkurti. Tiesa, nei pats Registrų centras, nei jo valdytojas nuostolių skaičiuoti neskuba, tačiau informacinių technologijų ekspertai skelbia – jie milijoniniai.
„Kelių milijonų ribose mes tikrai nuostolių turime – tiek dėl sudegusios įrangos, tiek dėl to, kad negalime vykdyti verslo procesų ir valstybės valdymo procesų. Na, ir, aišku, reputacija“, – teigia informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.
Tuo tarpu teisininkai jau viešai kalba apie ieškinius, kurie gali pasiekti Registrų centrą, mat susidariusi situacija, švelniai tariant, yra nenormali, pasitikėjimas valdžios institucijomis sugriautas. Advokatas Algimantas Šindeikis tvirtina, kad dėl šio įvykio Registrų centras gali tikėtis žmonių ar įmonių reikalavimo atlyginti žalą.
„Šituo atveju reikia pasakyti, kad visi piliečiai, įstaigos, asmenys, kurie patyrė žalą, atsirandančią dėl valdžios neteisėtų veiksmų, jie turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo iš valstybės. Nes mūsų valdžios institucijos privalo veikti taip, kad tokių situacijų neatsirastų“, – kalbėjo advokatas Algimantas Šindeikis.
Maža to, informacinių technologijų ekspertai baiminasi, kad neišsipildytų juodžiausias scenarijus, kai dėl visiškai paralyžiuotos elektroninės sveikatos sistemos pacientai negautų jiems gyvybiškai svarbių vaistų.
„Man labiausiai šitoje vietoje yra baisu, kad dėl neveiksnumo ar dėl duomenų nepasiekiamumo, nebūtų mirčių, kad žmonės nemirtų dėl to, kad jie vieno ar kito dalyko negavo, nes nebuvo prieita prie sistemos“, – sako M. Pereščius.
Įvairios pacientų organizacijos jau perspėja, kad ne tik žmonių kantrybė, bet ir sveikata yra pasiekusi kritinį lygį. Mat ne visi pacientai patenka pas gydytojus, gauna jiems reikiamus medikamentus ar pagalbą. Epilepsija sergančius žmones vienijanti organizacija pripažįsta – padėtis kritinė, mat pacientams negavus vaistų juos gali ištikti priepuolis.
„Yra tokia tikimybė, kad netgi iki reanimacijos pateks, nes netgi vieną kartą pamirštas išgerti vaistas, viena tabletė gali išprovokuoti labai didelius epilepsijos priepuolius“, – pasakoja sąjungos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė.
O į vaistines toliau plūsta pacientai nešini popieriniais receptais. Tiesa, ne visi juos pajėgia gauti iš savo gydytojų, kai kurie net negali prisiskambinti į poliklinikas.
„Žmonės jau pavargę, aišku, ir pikti, nes kai kuriems ne taip paprasta įsigyti tų vaistų. Minimalų kiekį mes išduodame, užregistruojame, bet kiti galbūt išvažiuoja į užsienį gyventi, jiems reikia didesnio kiekio, jie neprisiskambina pas gydytojus“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Zita Janušauskienė.
Maža to, į vaistines ateinantys pacientai, vyresni nei 75 metų, norintys kompensuojamų vaistų įsigyti nemokamai, yra pasimetę, mat neveikiant elektroninės sveikatos sistemai vaistininkai negali patikrinti, ar pacientui tokia kompensacija priklauso.
O atgauti kompensacijas už šias priemokas nebus paprasta – privaloma kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, pateikti prašymą, asmens tapatybės dokumentą, kompensuojamų vaistų, vaistinės kasos kvito kopiją. O dažnas senjoras tokiu biurokratiniu mechanizmu net nepasinaudos.
