Kauniečiai džiaugiasi, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos per karantiną veikia. Kaip verstųsi be jų, neįsivaizduoja, mat vieni eina į darbą, o kiti namuose pluša. Su atžalomis tai būtų keblu.
„Mano darbas – ne nuotolinis, vyras taip pat dirba. Neturėtume, kur padėti. Vyresnieji mokosi, nebūtų galimybės mums kaip nors kitaip“, – sako viena kaunietė.
Tėvai atvirauja, jei tik gali – mažylius pasiima anksčiau, o jei pasitaiko laisvadienis, ir visai neveda į darželį.
„Šiandien anksčiau užsibaigėme darbelį ir pasiimame vaikelį. Buvo dienų, kad nevesdavome, jeigu matėme, kad pas abiem laisvesnė diena arba galime persistumdyti darbus į kitą dieną“, – teigia gyventoja.
Deja, ne visi tėveliai tokie supratingi, nors Kauno savivaldybė ne kartą priminimus su rekomendacijomis siuntė. Tiems, kurie per pandemiją nelanko darželio, nereikia ir mokesčio už jį mokėti.
„Vesti vaikus turėtų tik tie tėvai, kurie neturi galimybės jį prižiūrėti namuose, dėl darbo pobūdžio, negali dirbti nuotoliniu būdu, tada veda. Labai griežtos patikros įstaigos nevykdo, pasitiki, kad tėvai sąmoningai įvertina riziką“, – aiškina administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Dalis tėvelių bando suderinti net ir nuotolinį darbą namie ir vaiko priežiūrą, nors tai itin sunku. Tokias valdžios rekomendacijas nuo pat pradžių kritikuoja tėvų forumo atstovai.
„Tėvai vienu metu turi dirbti ir savo darbą nuotoliniu būdu, jie turi dirbti ir auklėtojais, prižiūrėtojais, mokytojais, virėjais, kepėjais, pampersų keitėjais, namų darbų darytojais – viskas perkeliama ant tėvų. Tai net neturi būti tokių pasvarstymų“, – įsitikinęs jo vadovas Darius Trečiakauskas.
Visgi valdžios atstovai ir darželių vadovai pastebi, kad yra ir kita dalis tėvų, kurie nors ir galėtų nevesti, nes nedirba ar dėl kitų priežasčių, bet jiems karantinas ir ligos plitimo rizika nė motais – į įstaigas vaikus pristato nuo ankstyvo ryto.
„Iš kolegių tikrai girdžiu, kad yra tokių atvejų, kad vieni tėveliai sėdi su mažesniais vaikais, o kiti vaikai jau 7 ryto prie durų“, – teigia vieno darželio „Želmenėlis“ direktorė Saulė Šerėnienė.
Tačiau tokių gimdytojų pusėn stoja tėvų forumo atstovai – esą valdžios rekomendacijos nepagrįstos.
„Jei įstaiga veikia, tai natūralu, jei tėvai yra Lietuvos piliečiai, moka mokesčius, jie savo vaiką, kuris yra darželinio amžiaus, veda į darželį“, – sako D. Trečiakauskas.
Pasak lopšelio darželio „Želmenėlis“ vadovės, kiekvienos šeimos situacija vis kitokia – surasti aukso vidurį sunku. Įstaigą šiandien lanko trečdalis vaikų. Daugiausia – patys mažiausieji.
„Būna, kad neišsisprendžia vaiko elgesio namuose, ir tam, kad užtikrintų vaiko saugumą ir gebėjimą būti įstaigoje, jie ir atveda. Kita – tai ir ugdymo faktorius, kad vaikai būtų kokybiškai ugdomi, ko negali namuose padaryti tėveliai“, – sako ji.
Kauno ikimokyklinėse įstaigose situacija labai skirtinga, vienose grupėse vos po kelis vaikus, kitur jos ir apypilnės. Vidutiniškai į darželius Kaune susirenka iki 40 procentų mažylių.
„Šiai dienai turim pavienes sergančių asmenų grupes ar auklėtojų, ar padėjėjų, ar vaikučių, o židinių neturim nė vieno Kaune“, – situaciją komentuoja administracijos direktoriaus pavaduotoja E. Andriuškienė.
Deja, kituose Lietuvos miestuose situacija ne tokia džiuginanti – darželiai įvardijami kaip koronaviruso židiniai.
Praėjusią savaitę daugiausia pavojingos COVID-19 infekcijos protrūkių užfiksuota Klaipėdoje, net penkiuose darželiuose, po vieną darželį stebima Telšiuose, Biržuose ir Kazlų Rūdoje.
