Tautiečiai dėl finansinio neapibrėžtumo vis rečiau užsuka ir į grožio salonus bei mažiau pramogauja. O ekonomistai įspėja – jau žiemą kai kurios įmonės dėl energetinių kainų naštos gali pradėti karpyti atlyginimus.
Grožio salone, kuris įsikūręs Panevėžyje, darbai tiesiog verda. Klientų, anot savininkės, niekad netrūko. Tiesa, dabar, kai kainų kilimui ribų, regis, nėra, ir šildymo sezonas jau čia pat – klientų pasigražinimai tampa vis retesni. Esą tos klientės, kurios ankščiau užsirašydavo kirpimams ar kitoms grožio procedūroms kiekvieną mėnesį, dabar užsirašo po pusantro, o kartais net po dviejų mėnesių.
„Yra užklausimų iš klientų, kad galbūt mes kažkaip galėtume namie padažyt šaknytes, kaip mums pataupyti. Aišku, patarimus duodam, nes viską suprantam. Nes taupom mes, kaip salonas, taupo klientai, turim juos išsaugot tam geresniam laikui, nes mes visi toj pačioj vietoj, visi turim taupyti“, – sako salono bendraturtė Vilma Pauliukienė.
Kad gyventojus atsisakyti nebūtiniausių paslaugų – grožio salonų, pramogų, kelionių, privertė artėjantis brangus šildymo sezonas, atskleidžia „Swedbank“ tyrimas.
„Žvelgus į vasarą, kai stebėjom rekordines išlaidas tiek kelionėms, tiek viešbučiams, tiek pramogoms, tai matome ženklų mažėjimą, tai natūralu, kad vasarą atsipalaidavome, ir dabar laukiame šildymo sąskaitų tikriausiai“, – teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
„Šitų paslaugų kategorijų apyvarta labai priklauso nuo gyventojų lūkesčių ir nuotaikų. Tai gyventojų nuomonė apie finansus dabar yra tokia pat prasta, kaip ir kovido piko metu, kai žmonės buvo panikoje“, – tvirtina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tačiau lietuviai taupo ne tik atsisakydami nebūtinų paslaugų. Tyrimas rodo, kad gyventojai skaičiuoja pinigus ir pirkdami maistą – ieško pigesnių alternatyvų, kruopščiai renkasi akcijinius maisto produktus.
„Maždaug 60 procentų atsakė, kad jie ieško prekių su nuolaida, kas yra labai įdomu, ir atliekant anksčiau tokias apklausas, tas procentas smarkiai pakilęs. 43 procentai gyventojų nurodė, kad bando apkirpt savo išlaidas pirkdami pigesnes prekes“, – sako G. Ilekytė.
Štai, ką sako gyventojai:
„Kur akcija – viską išpirko, kiekvienas žmogus žiūri, kur pigiau.“
„Su tokiom pensijom kokias kainas žiūrėti, tik mažesnes.“
„Nu su akcijom dažniausiai. – Ir kaip? – Nu, nėra žodžių.“
„Įvairiai – žiūriu ir akcijas, bet žiūriu, kas skanu ir sveika. Ir geriau perku mažiau nei, kad daug čipsų, pavyzdžiui.“
„Vat einu pažiūrėt, kiek kainuoja filė. Žmona turi restoranėlį nedidelį, tai pažiūrėsim, prieš 2 mėnesius apie 6 eurus kainavo.“
„Aš iš vidurinio sluoksnio, o mano darnunotojai jau tik eina ir kur akcija žiūri.“
„8 iš 10 pirkėjų įvardija, kad jie reguliariai seka, domisi akcijomis, ir renkasi tuos produktus, ir mes matome, kad tas planuotas apsipirkimas yra. Būtent į kainų kainos krepšelį įtrauktos prekės – jų pardavimai 2 kartus didesni“, – teigia „MAXIMOS“ atstovas Tomas Bašarovas.
Aišku, yra ir tų, kuriems nei šildymo sezonas, nei infliacija – ne motais:
„Aš netaupau, o kam man taupyt, jei aš turiu pinigus, ant pensijos gyvenu. – Nežiūrit, kas su akcijom? – Nežiūriu. Gerą konjaką 5 žvaigždučių. Pigiausia nelabai eina, ne taip gerai padaryta. Aš malkų pripirkau, per vidurį kambario padarysiu ugnį ir šildysiu. – Taip sutaupysit? – Taip. – Bet konjaką gerą gersit. – Bonkė ant galvos ir tvarka. – Šilta. – Taip.“
Naujausiais statistikos departamento duomenimis, pastaruoju metu vis labiau krenta maisto, gėrimų ir tabako pardavimai. Štai šių metų liepą, palyginti su pernai, jie krito beveik 9 proc. Duomenys rodo, kad degalų pardavimai Lietuvoje krenta antrą mėnesį iš eilės. Jie buvo 6 proc. mažesnį nei praeitų metų liepą.
Bendra mažmeninė prekyba krito – pusketvirto proc.
„Žmonės maksimaliai bando rasti įvairių variantų, kaip galima sutaupyti. Ir turint omeny, kad mes artėjame prie šildymo sezono, kai tiesiog sezoniškai žmonių išlaidos bus dar didesnės, tai manau, mes matysime jau rimtesnį ir vartojimo kritimą nuo spalio–lapkričio mėnesio“, – tvirtina A. Izgorodinas.
Ekonomistas sako, kad daugėja ir signalų, kad artėjantį šildymo sezoną dalis įmonių gali būti priverstos mažinti algas. Ir būtent pramonė itin jautriai reaguoja į energetinių kainų augimą.
„Įmonės pirmiausia, jeigu jau jaus energetikos kainų krizės padarinius, pirmiausia bandys su darbuotojais tartis dėl atlyginimų sumažinimo, o jei to neužteks, tai tos įmonės, kurios energetiškai intensyvios, gali imtis ir blogesnio varianto – trumpalaikio darbuotojų skaičiaus sumažinimo“, – sako A. Izgorodinas.
„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų.
