Gamtininkai pritaria, tačiau ragina dar neskubėti – tikrinti, kiek bus sulos, visgi reikia kovo pradžioje, kai jau pasirodys pirmieji pavasario ženklai.
Varėnos pašonėje gyvenantis Algimantas išbando pirmuosius klevus. Keli jau pragręžti miške, sulos ieško ir šalia namų augančiame medyje.
Orai, kaip sako vyras jau leidžia rinkti sulą, tiesa, šiemet, kaip jis aiškina, šio skanėsto bus mažai, o kai kur nebus visai.
„Nebus gerovės sulos. Sniego užmetė ir žemė nešąla, to įšąlo nėr. Gal kur vietom, nežinau, bet čia...“, – kalba varėniškis Algimantas Daškevičius.
O, skirtingai nei beržų, kaip sako vyras, net ir pasirodžiusi klevų sula džiugina trumpai.
„Baigiasi įšalas ir sula nustoja bėgti. – Ir trumpai bėga? – Na, savaitę, kokią gerą savaitę“, – sako Algimantas.
Tiesa, jeigu sulos nėra Dzūkijoje, kaip juokauja panevėžiečiai, nereiškia, kad jos nebus Aukštaitijoje. Mat jau turguje žmonės ėmė pardavinėti šiųmetę: „Kiek už tokį, mažesnį? – 1,50. Už didelį – 2,50.“
„Nu buvau nustebintas žiauriai, nu vasario mėnuo, nu, kad būtų sula... Atsiprašau... Aš jaunas... žinoma, bet dar neteko matyti vasario mėnesį“, – sako panevėžietis Arvydas.
„Šiemet viskas labai anksti, sula ir šiaip viskas gamtoje labai anksti. Prabudę jau, bunda bunda. Greitai žibuoklių bus, berželiai jau žali pumpurėliai“, – kalba panevėžietė Bronislava.
Gamtininkai paaiškina, kodėl senovėje klevų sula pasirodydavo kovo viduryje, o dabar jau galime kai kur ja pasimėgauti ir vasarį.
„Žiemos beveik nebuvo. Kad šaltis būtų, na penkiolika, aštuoniolika laipsnių. Kad įšaltų žemė, kad pašalas susidarytų. Ir, kad patys tie medžių kamienai, ląstelės sušaltų. To nebuvo. Todėl, kai šeši septyni šilumos dieną, o dabar būna tokių dienų, pradeda judėti medžių kamienai. Iš apačios, nuo žemės šilumos, tas tirpalas, mes skubam gręžti ir sakom, kad štai pirmoji sula“, – aiškina gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Ir dažnas neslepia įtikėjęs sulos nauda.
„Valo organizmą, skysčius. Labai, ypač toji va šviežia. Beržo prašom gerti“, – kalba panevėžietė Zofija.
„Savaime aišku, ir inkstams gerai. Sveika. Gamtos produktas“, – tvirtina panevėžietis Jonas.
„Net iki tonos sulčių prisidarom. Visą vasarą geriam, mes nieko negeriam, tik sultis geriam vasarą, tik beržų sulą. Va todėl aš ir akmenligės neturiu. Tyrimus padarė, jokios akmenligės nėra. Inkstams pirmutiniai vaistai – beržų lapai ir beržų sula“, – pasakoja panevėžietė Regina.
Nors gamtininkai laikosi savo – sula būtiniausia medžiui. Sula medžiui gyvybiškai būtina, per šaknis jis traukia naudingas medžiagas tiesiai iš gamtos. Kiek tos medžiagos būtinos žmogui, mokslininkai vieningos nuomonės neturi. Tiesa, senovėje žmonės taip pat eidavo į mišką sulos. Bet niekas naudos neieškojo, tiesiog mėgavosi ja.
„Protėviai atrado, kaip ne maistą, o dar vieną gardėsį. Nes kažkuo lepintis labai neturėjom, gal medus buvo toks gardesnis, o pavasaris dovanodavo kažką tokio, pavasarį žmonės rinkdavo garšvos lapelius, ne todėl, kad jie kvapnūs, bet suprato, kaip retą žalumą, retą maisto priedą“, – pasakoja S. Paltanavičius.
Tad toks priedas daugiau nei po mėnesio pakeis klevų sulą – žmonės galės mėgautis ne tokia salstelėjusia, bet ne ką mažiau skania beržų sula. Tiesa, kada tiksliai ji pasirodys, kiek jos bus, nežinia, mat irgi, kaip ir klevų sulos, jos gali būti nedaug dėl palyginti šiltos šiųmetės žiemos.
