Willis-Knighton medicinos centre dirbanti seselė pasakojo, kad jai emociškai darosi vis sunkiau matyti sunkiai sergančius jos amžiaus žmones.
„COVID-19 reanimacijoje dirbu per visą pandemiją – jau pusantrų, dvejus metus. Aš galiu pasakyti, kad šiandien tikriausiai buvo emociškai sunkiausia diena nuo pandemijos pradžios.
Delta atmaina, kurios atvejų pakilimą mes matome, užsikrečia vis jaunesni ir jie sunkiau serga. Mes intubuojame bei prarandame mano amžiaus ir jaunesnius žmones. Žmones, kurie turi mano vaikų amžiaus atžalas, kurie niekada nepamatys, kaip jų vaikai baigia mokyklą, nesusitiks su savo anūkais“, – pasakojo Felicia.
Didžioji dalis sunkiai sergančiųjų nesiskiepijo
Lyg to būtų negana, moteriai tenka rūpintis ir jos dukros draugės tėvais. Vienas jų greičiausiai neišgyvens.
„Vakar prie manęs priėjo mano 14-metė dukra Macy. Ji atėjo ir pasakė: „mama, mes turime pasimelsti už mano draugės tėvus“. O jos draugės tėvai guli mano reanimacijoje ir vienas jų greičiausiai negrįš namo, kitas irgi labai labai serga. Ir kaip seselei žinoti, kad jei tu nesugebėsi šiems dviem žmonėms padėti grįžti namo, tai jų vaikai bus našlaičiai – jų 14-metė gali būti našlaitė.
Ir žinoti, kad mano dukra gali ateiti pas mane, kai sulauks to skambučio, ir sakyti: „mama, kodėl tu jų neišgelbėjai?“. Aš negaliu net paaiškinti, ką aš jaučiu kaip seselė ir motina“, – pro ašaras kalbėjo Felicia.
Seselė yra įsitikinusi, kad tokių tragedijų būtų išvengta, jei žmonės skiepytųsi. Anot jos, didžioji dalis sunkiai sergančių ir po to mirštančių pacientų yra nesiskiepiję. Moteris neslepia, kad reanimacijoje atsiduria ir pasiskiepiję žmonės, tačiau jie vis tik pasveiksta.
„Tiek daug reanimacijoje atsiduriančių žmonių nebuvo pasiskiepiję ir žinoti, kad yra kažkas, kas gali padėti, bet žmonės tuo nesinaudoja... Taip, į reanimaciją pakliūna ir žmonės, kurie buvo paskiepyti, bet jie dažniausiai grįžta namo auginti savo vaikus, apkabinti savo vyrą ar žmoną.
Aš negaliu paaiškinti to pralaimėjimo jausmo, kai tu darai viską, tu atiduodi viską pacientui, bet to nepakanka... Ir žinoti, kad jie galėjo pasiskiepyti ir tai galėjo jiems padėti...“, – tikino seselė.
Savo akimis pamatyti seselės pasakojimą galite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
