Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.
Turime naują atmainą, kuri jau aptikta Lietuvoje, ir baiminamasi, kad ji gali išplisti. Jau turime britišką, kuri, sakoma, yra dominuojanti. Ar ta afrikinė dar baisesnė, labiau užkrečiama ar sukelianti sunkesnes komplikacijas negu iki šiol Lietuvoje buvusios?
S. Čaplinskas: Na, sulyginkime galbūt su sprinteriu. Jeigu varžybose dalyvaus sprinteris, kuris bėga greičiau, tai turbūt aišku, kad jis laimės varžybas. Tai būtent ir yra dabar tokia atmaina, tiek britiškoji, tiek ir Pietų Afrikos, kurios pasižymi tomis sprinterio savybėmis, jos plinta daug greičiau. Iš kitos pusės, labai svarbu ar tas sprinteris dalyvaus varžybose, ar ne. Va čia jau priklauso nuo visų mūsų pastangų, ar pavyks naudojantis prevencinėmis priemonėmis užkirsti kelią tų atmainų plitimui.
Kaip jūsų akimis reikėtų užkardyti, kad šita atmaina neišplistų? Ar išvis mes turime tokią galimybę tą padaryti?
R. Jurkevičius: Turbūt turime ir darome. Čia turbūt jokio dviračio išradinėti nereikia. Dėl Pietų Afrikos Respublikos atmainos turbūt yra svarbu žinoti, kad tie persirgę ir vakcinuoti žmonės, kurie kurį laiką jautėsi jau ir laisvesni, ir galbūt bendraudami vakcinuotas su vakcinuotu galėjo ir kaukę nusiimti, tai dabar tas kaukes vėl reikia užsidėti.
Ponas Čaplinskai, kalbėjot, kad ši atmaina yra sprinteris. Gal žinoma kiek greičiau ji plinta, kažkokių skaičių yra, kuriuos galima apie ją pasakyti?
S. Čaplinskas: Vėlgi, jei tęsiant tą sprinterio analogiją, tai jei leisim jam plisti, panašu, kad plinta pusantro karto greičiau ar panašiai. Bet labai svarbu, kad neatsirastų tie super platintojai. Jeigu sutaps taip, kad tas sprinteris dalyvaus labai daugelyje varžybų, nes vis tik tai kitų šalių patirtis rodo, kad tam tikrais atvejais 5 procentai, maksimum 20 procentų užsikrėtusių žmonių sąlygoja 80 procentų naujų užsikrėtimo atvejų. Vadinamasis Pareto principas galioja ir čia.
Užtat labai svarbu vykdyti genų sekoskaitos tyrimą kartu su epidemiologine stebėsena. Ne vien tik daryti tyrimą dėl tyrimo, ypač jei rezultatai ateina po kelių savaičių ir panašiai. Tai tas sprinteris jau bus sudalyvavęs varžybose. Ir va čia, kol kas, sakykime atvirai – mes atsiliekame. Gerai, kad sekoskaitos tyrimai pradėti daryti, bet blogai, kad jie praktiškai kol kas neįtakoja epidemiologinio atsako, nes nedalyvauja epidemiologinėje stebėsenoje, analizėje.
Pone Renaldai, ar galima sakyti, kad šita atmaina sukelia sunkesnius atvejus? Ar iš viso turima tokių duomenų, žinoma, kad tie atvejai gali būti sunkesni arba mirčių gali būti daugiau? Ar negalime šito sakyti?
R. Jurkevičius: Negalime šito sakyti, nes tokių tikrų duomenų neturime. Čia būtent turbūt ir bus, jeigu grįžti prie tos analogijos, na man atrodo, kad Europoje greičiau bėga britiškas variantas nei Pietų Afrikos, nes daugumoje šalių jis sugebėjo išplisti ir išplito labai greitai, Lietuvoje labai greitai. Mes matome, kad atvejų skaičius didėja ir Marijampolėje, Vilniaus regione, tai šitas sprinteris turbūt bus greitesnis, aš taip įtariu.
Bet būtent tie vakcinuoti ir persirgę žmonės, kur britiškas variantas kaip ir nebuvo baisus, tai Pietų Afrikos variantas bus šiek tiek pavojingesnis. Čia žmonės turėtų suprasti, kad galbūt jis ir nebus toks greitas bėgikas, bet to, ko mes tikėjomės su vakcinacija, kad bus galima laisviau gyventi, galėsime grąžinti ekonomiką, tai šitas variantas gali šiek tiek pridaryti mums rūpesčių.
Ar tie žmonės, kurie yra persirgę, jie gali jaustis ramesni, kad ta afrikinė atmaina gali jų nepaliesti?
S. Čaplinskas: Turiu nuliūdinti. Ramesni nei vienas negali jaustis, tik su tam tikra išlyga. Konkrečiai buvo jau įrodyta, kad žmonės, pasiskiepiję „AstraZeneca“ vakcina, tarp jų buvo 67 procentais mažiau teigiamų PGR rezultatų po to, kai jie jau po skiepo kontaktavo su virusu. Kitaip sakant, tokiu procentu sumažėjo tikimybė, kad jie perduos virusą kitiems. Bet puikiai žinoma, kad faktiškai po 76 dienų, antikūnių titras pradeda smarkiai mažėti, po ligos, panašu, kad po skiepų lygiai taip pat.
Gerai tai, kad atminties ląstelės lieka. Kitaip sakant, vėl susidūręs su virusu žmogus, jo imuninė sistema galbūt greičiau pradės kovoti su virusu, negu virusas spės susargdinti žmogų. Čia labai svarbu iš vienos pusės neužsikrėsti vėl, o iš kitos pusės, jeigu jau nepavyks išvengti kontakto, kad kuo mažiau virusų būtų įkvėpta. Va čia jau vėlgi tos pačios apsaugos priemonės – atstumas ir teisingai naudoti medicininę kaukę.
Ar ši afrikinė atmaina yra pavojingesnė tam tikroms žmonių grupėms, ar tai yra tiek pat pavojinga ir vyresniems, ir jaunesniems? Galbūt yra kažkokių skirtumų?
S. Čaplinskas: Kol kas tokių duomenų nėra, bet kuo toliau, tuo labiau žinomi įvairūs kofaktoriai, kurie prisideda prie to, kad koronaviruso liga bus sunkesnė ar lengvesnė. Ir kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad jau aiškiai yra pastebėta, kad paskiepytiems nuo pneumokokinės infekcijos, jeigu jie ir suserga, liga jiems būna statistiškai švelnesnė.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
