Buvusi Šiaulių ligoninės darbuotoja dalijasi savo istorija apie psichologinį smurtą, kurį jai teko patirti prieš porą metų. Anot moters, ją ligoninės administracija vertė išeiti iš darbo: vietoj patyrusios šiaulietės medikės įstaigos vadovybė norėjo įdarbinti neva sau palankesnę specialistę.
„Spalio mėnesį 19-ų metų atėjo vedėja pas mane į kabinetą ir pasakė, gal tau reikia nebedirbti čia. Aš sakiau, niekur neisiu, aš čia dirbsiu. Tada vedėja man pasakė, niekur tu čia nedirbsi, aš padarysiu taip tau, kad tu pamatysi“, – sako anonime panorusi išlikti medikė.
Anot medikės, psichologinį terorą darbe ji patyrė nuolat: esą buvo garsinama, manipuliuojama darbo grafiku, ligoninės vadovybė draudė konsultuoti pacientus.
„Man tikrai sveikata nebeatlaikė ir spaudimas sukilo aukščiausias. Kažkas iškvietė greitąją, kažkas iškvietė policiją, policija atvažiavo, psichologinis smurtas, liepė rašyti pareiškimą“, – sako ji.
Moteris šiuo metu su ligonine bylinėjasi teismuose. Savo skaudžia patirtimi sutiko pasidalyti po visą šalį sukrėtusios tragedijos, kai Šiaulių ligoninėje dirbusi jauna gydytoja nusižudė neatlaikiusi psichologinio smurto.
„Raukit priežastį, dėl ko šitaip žmonės verkia, dėl ko žmonės, tuo atveju, nusižudo. Žmonės ir infarktu sirgo, ir žinau, kad viena moteris ant rytojaus numirė, širdelei negerai pasidarė, kada gavo atleidimą. Nelabai skaitosi su mumis“, – teigia medikė.
Medikai sekmadienį sostinėje šalia sveikatos apsaugos ministerijos organizuoja mitingą, kuriuo siekia atkreipti dėmesį į psichologinį terorą, kitaip dar vadinamą mobingą.
„Kreipiasi ir rezidentai, kreipiasi ir vyresnio amžiaus jau žmonės, kurie dirbo Šiaulių ligoninėje. Rezidentų darbo vadovė reikalauja, kad rezidentai dirbtų viršvalandžius, kad jie budėtų tuo laiku, kada jiems nepriklauso, aiškina, kad tai normalu, kad visi per tai praėjo. Turim ne vieną nukentėjusį ir sveikatą sugadinusį mediką“, – kalba medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
Ilgai tylėjęs, Medikų sąjūdžio kovą su psichologiniu smurtu dabar aiškina palaikantis ir sveikatos apsaugos ministras. Prieš savaitę Arūnas Dulkys sudarė darbo grupę, kuri gilinasi, į situaciją Šiaulių ligoninėje po šios įstaigos medikės savižudybės. Išvadas ir pasiūlymus ekspertai planuoja pateikti iki rugpjūčio 1-osios.
„Mano tikslas, kad būtų tam tikras sąjūdis per visas gydymo įstaigas, kad suaktyvintumėme, kad pradėtų ristis šita banga per visas gydymo įstaigas. Neformaliai man į akis sako, kad nėra Lietuvoje tokios gydymo įstaigos, kurioje nebūtų šitų problemų“, – aiškina jis.
Kokių konkrečių priemonių imsis valdžia, sveikatos apsaugos ministras kol kas nesako. Dar praėjusi Vyriausybė po psichologinio smurto skandalų kitose ligoninėse buvo sukūrusi kovos su psichologiniu smurtu planą, tačiau atėjusi koronaviruso grėsmė, anot Dulkio, plano gyvendinimą visiškai sustabdė.
„Ta pandemija visas tas geras idėjas kažkur padėjo užmarštin, atvirai kalbant ne visas jas galima pandemijos metu įgyvendinti. Nelabai, kas buvo padaryta“, – prideda jis.
Situacija pasibaisėjusi ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Apie trečdalį jaunų gydytojų rezidentų galvoja apie savižudybę. Tai yra visiškai nepriimtina situacija, rodanti labai įsisenėjusias problemas ir tai, ką mes matome, deja, yra tik tai ledkalnio viršūnė.“
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalba apie prieš psichologinį smurtą nukreiptas įstatymų pataisas.
„Vienas iš žingsnių galėtų būti atnaujinimas diskusijos apie ligoninių vadovų rotaciją, čia yra vienas pjūvis, taip pat apie tai, kaip būtų galima geriau apsaugoti žmones, kurie tampa pranešėjais medicinos įstaigose. Jie patiria spaudimą“, – prideda ji.
Apie problemą kalba ir Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mobingas yra problema, kuri yra kiekvieną minutę, kiekvieną dieną šalia mūsų. Gaila, kad mes atkreipiame dėmesį į šią problemą, kuomet įvyksta tokio masto tragedija, kokia įvyko Šiauliuose, tačiau kiek daug mobingo atvejų, kurie nesibaigia šitokia baigtimi – ar nuo to mobingas pasidaro labiau pateisinamas ir geras? Šiuo konkrečiu atveju, aš manau, kad mums reikia labai aiškiai ir iki galo įvertinti konkretų atvejį, padaryti išvadas, taip – taikyti griežtą atsakomybę ligoninės vadovams“, – įsitikinęs jis.
O kiti teigia, kad dabar bandoma „gydytis tuo, kuo susirgai“.
„Visos priemonės, kurių dabar imasi valdžia tarsi nušalinti tą direktorių iš esmės yra mobingas. Mobingas ir mobingo pavyzdžiu, bandoma tą mobingą mažinti. Tai prieštarauja visai prevencijai“, – aiškina visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Andreikėnaitė.
Tiesa, psichologinės sveikatos specialistai aiškina, kad reikia galvoti ne kaip nubausti darbuotojus nuolat terorizuojančius darbdavius, bet ir kalbėti apie prevenciją.
„Tai yra ir kultūros keitimas, darbo poilsio rėžimas, stigmos mažinimas, kad žmonės netylėtų ir kreiptųsi pagalbos ir kalbėtų apie tai“, – tikina V. Andreikėnaite.
Dėl nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės medikės, kuri tuo metu laukėsi, tyrimą atlieka ir teisėsauga, tačiau pareigūnai daugiau detalių kol kas neatskleidžia. Ligoninės vadovai nenušalinti ir neatleisti.
