TV3 Žinių „Dienos komentare“ A. Bačiulis sakė, kad po tokių ultimatyvių reikalavimų Rusiją reikėjo pasiųsti velniop.
Kaip manote, ar gali amerikiečiai ieškodami kompromiso sutikti, kad rytiniame NATO flange sąjungininkų pajėgos būtų sumažintos?
Aš nemanau, kad taip atvirai bus sutikta, bet pirmiausia man tikrai nepatinka pats faktas, kad apskritai deramasi. Po to, kai Maskva pareiškė iš esmės ultimatumą tiek Jungtinėms Valstijoms, tiek NATO, jie turėjo būti tiesiog pasiųsti velniop.
Vėliau neoficialiais kanalais buvo pranešta, kad, mieli ponai, jei jūs norite derėtis dėl tam tikrų klausimų – galime, bet jūs šiuos ultimatyvius reikalavimus pirmiausia turite atšaukti. Priešingu atveju jokių kalbų nebus.
Vietoj to, jokio aiškaus atmetimo nebuvo ir amerikiečiai atvažiavo, sėdo prie derybų stalo Ženevoje.
Ar tai reiškia, kad derybos gali baigtis rezultatu, kurį abi pusės sutiks vadinti kompromisu?
Maskva mato, kad Ameriką galima spausti ir spaudžia. Jie jau turi rezultatą, Amerikos delegacija Ženevoje pasakė, kad jie pasirengę šnekėtis dėl dviejų labai svarbių dalykų – dėl sugrįžimo į trumpo, vidutinio nuotolio raketų sutartį, iš kurios Donaldas Trumpas pasitraukė po to, kai tapo aišku, kad Maskva begėdiškai laužo tą sutartį savo naujo tipo raketomis.
Tokiu būdu, Trumpas atrišo Amerikai rankas spausti Maskvą į Europą perkeliant amerikietiškas raketas, ko fiziškai dar nėra, bet parengiamoji dalis jau yra – išskleistas štabas, skleidžiami pradiniai pajėgumai jų talpinimui.
Tai viskas baigsis tuo kaip Obamos kadencijos metu, kai buvo atsisakyta priešraketinės gynybos?
Rusijos delegacijos vadovas Riabkovas labai subtiliai patrolino Amerikos delegaciją pasakydamas, kad dabar atėjo laikas Amerikos pusei parodyti lankstumą. Jis tiesiogiai pacitavo tuos žodžius, kuriuos savo laiku pasakė Obama.
Jis tuometinio prezidento Medvedevo paprašė perduoti Putinui, kad, Vladimirai, jei tu man netrukdysi ramiai persirinkti ir nespausi dėl trumpo ir vidutinio nuotolio raketų Europoje, tai po rinkimų aš parodysiu lankstumą, ką jis ir padarė.
Iš esmės Maskva reikalauja, kad Bidenas elgtųsi lygiai taip pat, kaip savo laiku elgėsi Obama.
Kuo derybos gali baigtis Baltijos šalims? Kokių padarinių galime sulaukti?
Manau, kad greituoju metu mes kol kas nieko nesulauksime, tačiau tikrai gali nutikti, kad po kurio laiko Amerika sumažins savo karinių pratybų aktyvumą, nes dėl šio dalyko jie irgi pasirengę derėtis ir tai vakar Ženevoje atviru tekstu pasakė Amerikos delegacijos vadovė.
Tai yra labai blogai, kadangi amerikiečių pastovus pasirengimas permesti savo pajėgas tiek į Lenkiją, tiek į Baltijos šalis labai smarkiai pastaruoju metu padidino mūsų apginamumą ir saugumą.
Ar gali būti nusileidžiama dar labiau, pavyzdžiui, dėl oro policijos panaikinimo?
Aš manau, kad dėl oro policijos misijos, vis tik prie to nebus prieita, nes tai yra pernelyg ryškus ir svarbus dalykas. Tačiau, kad, tarkime, iš pratybų dings Amerikos sunkieji bombonešiai, kurie labai gadindavo nervus rusams, šitas dalykas gali dingti.
Rusija ultimatyviai iškėlė nerealistinių reikalavimų, tą pripažįsta visi. Tai ką Putinas darys, išgirdęs atsakymą ne?
Rusija spaus toliau.
Kuo gali pasireikšti? Ar karine agresija, ar diplomatinėmis priemonėmis?
Tai bus ir diplomatinės priemonės, ir aišku bus gilinamas pajėgų judėjimas. Gali būti padaryta, kaip savo laiku rengiantis invazijai į Ukrainą, buvo paskelbtas netikėtas parengties aliarmas. Tuo metu buvo keltos praktiškai visos Rusijos karinės pajėgos vakarinėje dalyje – Šiaurės laivynas, Juodosios jūros laivynas, Šiaurės vakarų apygarda.
Rusija šiuo metu būdų kariniam spaudimui turi tikrai daug. Jų pajėgos yra labai gerai ištreniruotos pastarųjų 5 metų ištisinių pratybų, ištęstinio karinių pajėgų permetimo į Siriją ir iš jos. Jie tikrai šiuo metu kariniu požiūriu yra daug labiau pasirengę nei NATO.
Ar vis dėlto artimiausiais mėnesiais Putinas pasiryš užpulti Ukrainą?
Artimiausiais mėnesiais ne.
Iš ekspertų girdėjome tokių nuogąstavimų, kad Rusija gali išbandyti NATO solidarumą ir surengti karinę provokaciją vienoje iš Baltijos valstybių. Kaip manote, ar neatėjo tas metas, kada labiausiai tikėtina, jog Putinas tai darytų?
Aš nemanau, kad šiuo momentu jis ryžtųsi taip provokuoti NATO, kadangi tokiu atveju Bidenas jau nebeturėtų, kur trauktis ir turėtų kažkaip reaguoti. Nepamirškime, kad Amerikoje artėja vadinamieji vidurio rinkimai, kurių metu Bideno partija gali prarasti daugumą tiek senate, tiek kongrese.
Jei nutiktų toks dalykas, kad Rusija atlieka karinę provokaciją ir Amerikos prezidentas nereaguoja, žinoma, kad tai demokratų partijai pasibaigtų labai blogai. Šioje situacijoje vidaus politiniais sumetimai neleis Bidenui nereaguoti ir Putinas negali to nesuprasti.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
