„Pasiūlėme daug idėjų, kaip abi mūsų šalys galėtų imtis abipusių veiksmų, kurie atitiktų mūsų saugumo interesus ir pagerintų strateginį stabilumą“, – po derybų Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu žurnalistams sakė W .Sherman.
Ji sakė pasiūliusi tolesnes derybas dėl raketų dislokavimo, Rusijai išdėsčius reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir NATO, o Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.
Vis dėlto W. Sherman pabrėžė atmetusi Rusijos raginimą suteikti garantijų, kad Ukraina neprisijungs prie NATO.
„Mes tvirtai atstumiame saugumo pasiūlymus, kurie Jungtinėse Valstijose tiesiog yra pasmerkti žlugti. Niekam neleisime uždaryti NATO atvirų durų politikos“, – teigė ji.
Be to, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja dar kartą paragino Rusiją grąžinti savo 100 000 karių atgal į kareivines arba paaiškinti, kam jie telkiami.
Pasak W. Sherman, jei Rusija įsiverš, „ji brangiai sumokės ir sulauks reikšmingų pasekmių, gerokai didesnių nei 2014 metais“, kai Maskva užėmė Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur per konfliktą jau žuvo per 13 tūkst. žmonių.
Ji taip pat sakė nesulaukusi iš Rusijos atsakymo deeskalacijos dėl Ukrainos klausimu.
„Nemanau, kad žinome atsakymą dėl to. Mes labai aiškiai pasakėme, kad labai sunku vesti konstruktyvią, produktyvią ir sėkmingą diplomatiją be deeskalacijos“, – sakė W. Sherman žurnalistams, paklausta apie Maskvos atsakymą dėl pajėgų atitraukimo.
Rusija: „ketinimų pulti Ukrainos nėra“
Tuo metu Rusija perspėjo JAV, kad be pažangos trimis jai esminiais aspektais darbo kitais saugumo klausimais galimybė būtų abejotina, sakė S. Riabkovas.
„Paaiškinome, kodėl gauti teisines garantijas dėl NATO nesiplėtimo yra absoliuti būtinybė, kodėl būtinai turime gauti teisines garantijas, kad prie Rusijos sienų nebus dislokuota smogiamųjų ginklų, galinčių pataikyti į mūsų teritorijoje esančius taikinius, ir kodėl mes keliame klausimą, kad NATO turėtų didžiąja dalimi atsisakyti materialinės plėtros į teritorijas valstybių, įstojusių į NATO laikotarpiu po 1997 metų“, – kalbėjo S. Riabkovas per spaudos konferenciją po derybų su JAV atstovais.
Jis taip pat sakė, jog Rusija patikino amerikiečių kolegas, kad neplanuoja pulti Ukrainos ir kad eskalacijos scenarijus negalimas.
„Kolegoms paaiškinome, kad neturime planų, ketinimų „pulti“ Ukrainos nėra ir negali būti, o visos karių ir pajėgų kovinio rengimo priemonės vykdomos mūsų teritorijoje, todėl nėra pagrindo baimintis; eskalavimo scenarijui šiuo atžvilgiu nėra pagrindo“, – teigė S. Riabkovas.
