„Uoliai ieškome taikaus politinio kelio ir esame pasirengę toliau dirbti su Rusija, kad pabandytume rasti tą kelią taikaus sprendimo link“, – pabrėžė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Ukrainos vicepremjere.
„Tuo pat metu turime būti pasirengę tam, kad Rusija vėl nuspręs panaudoti ginkluotą jėgą, pasirinks konfrontaciją, o ne bendradarbiavimą“, – pridūrė NATO vadovas.
Tokius pareiškimus jis padarė Ženevoje prasidėjus ilgai lauktoms aukšto lygio JAV ir Rusijos deryboms dėl krizės.
Trečiadienį su rusų delegacija Briuselyje susitiks visų 30 NATO sąjungininkių atstovai.
„Taip pat turime pasiųsti labai aiškią signalą Rusijai, kad esame vieningi ir kad Rusija sumokės didžiulę kainą – ekonominę, politinę – jei dar kartą panaudos karinę jėgą prieš Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Pasak jo, Aljansas teikia „paramą Ukrainai, padėdamas jai išsaugoti teisę į savigyną“.
J. Stoltenbergas pareiškė nesitikįs, kad per šią savaitę vyksiančias derybas bus „išspręsti visi klausimai“, bet išreiškė viltį, jog prasidės politinio sprendimo paieškos procesas.
„Siekiame susitarimo dėl tolesnių veiksmų, proceso, virtinės susitikimų“, – sakė jis.
Maskva ragina JAV ir NATO suteikti jai saugumo garantijų, be kita ko, reikalaudama, kad Aljansas nepriimtų į savo sudėtį Ukrainos, taip pat atitrauktų šalia Rusijos teritorijos dislokuotas pajėgas.
JAV ir jų sąjungininkės savo ruožtu teigia, kad Maskva negali spręsti, kokį šalys pasirinks kitos šalys, nors ir sako esančios pasirengusios išklausyti Rusiją.
Olha Stefanišyna, viena iš keturių Ukrainos premjero pavaduotojų, pirmadienį pareiškė, kad „bet kokios diskusijos apie saugumo garantijas turėtų prasidėti nuo Rusijos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos teritorijos“.
„Rusija reikalauja besąlygiško pasidavimo, reikalauja pažeisti pagrindinius demokratinių šalių veikimo principus ir NATO principus“, – sakė ji.
„Manome, kad Rusija neteisingai vertina situaciją. Tvirtai pasikliauname savo sąjungininkais, jų vienybe ir ryžtingumu gindami saugumą ir stabilumą Europoje“, – pridūrė vicepremjerė.
