• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Judėjimo negalią turintys žmonės vis dar susiduria su didžiuliais iššūkiais, kaip pakliūti į norimą parduotuvę, įstaigą ar grožio saloną. Neretai vežimėliais judantys neįgalieji nepatenka net pas specialistus savivaldybėse ar, ištikus bėdai, į policijos komisariatą.

Judėjimo negalią turintys žmonės vis dar susiduria su didžiuliais iššūkiais, kaip pakliūti į norimą parduotuvę, įstaigą ar grožio saloną. Neretai vežimėliais judantys neįgalieji nepatenka net pas specialistus savivaldybėse ar, ištikus bėdai, į policijos komisariatą.

REKLAMA

Štai iš Biržų kilusi Irma su kolega atliko unikalų tyrimą – aiškinosi, kiek realiai įstaigų neįgaliesiems yra fiziškai neprieinamos. O štai zarasietis į judėjimo negalią turinčių žmonių problemas dėmesį siekė atkreipti išskirtiniu rekordu.

Zarasietis Marius nuo 7 valandos ryto neįgaliojo vežimėliu suka ratus Panevėžio sporto arenoje. Lydint palaikymo šūksniams įveiktas paskutinis – 146 – ratas. Per 5 valandas zarasietis vežimėliu nuvažiavo beveik pusšimtį kilometrų. Tokio pasiekimo Lietuvoje dar nėra buvę.

„Valgyt noriu. Normaliai, viskas gerai. Tai ratukininko kasdienybė“, – sako zarasietis Marius Montikas.

Prieš trejus metus po patirtos avarijos į neįgaliojo vežimėlį sėdęs Marius šiuo rekordu siekė atkreipti dėmesį į žmonių su negalia problemas kasdienybėje.

REKLAMA
REKLAMA

„Važiuoji gatve, šaligatvis status, bordiūras, negali nušokt, negali užšokt, laiptai. Prekybos centre kečupo nepasiimsi, kokio tu mėgsti“, – kalba Marius.

REKLAMA

Zarasiečio Mariaus žodžius patvirtina ir Nerijus iš Biržų rajono. Štai neįgalus vyras atvyksta į Biržų policijos komisariatą: „Na va, kelionė ir baigėsi, laiptai.“

O kelionė baigėsi, nes neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vyras net negali pasiekti prie durų esančio mygtuko, kad galėtų išsikviesti pagalbą, mat jam reikia įveikti stačius laiptus. Tad į tokius objektus žmogus gali vykti tik su jį lydinčiu asmeniu.

REKLAMA
REKLAMA

„Ateina du policininkai, užneša laipteliais čia į viršų, toliau jau važiuoju pats. Tai va šitaip du sykius mane jau nešiojo“, – pasakoja Nerijus.

Nerijus ne visada gali pakliūti ir į norimą parduotuvę, kavinę ar kirpyklą.  Net jei, kaip kartais atrodo, ir yra užvažiavimas.

„Čia dar palyginus ne statu, yra dar stačiau, kur tikrai įrengta, kad pliusą užsidėt. Mes tipo turim pandusą įvažiuojamą, bet jis neatlieka jokios reikšmės“, – kalba Nerijus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir nesvarbu ar gyveni mažame miestelyje, ar didmiestyje. Panašios problemos egzistuoja visur. Taip tikina iš Biržų kilusi, dabar sostinėje dirbanti ir gyvenanti, Irma. Su kokiais iššūkiais susiduria neįgalieji, moteris pamatė, kai jos mama dėl ligos judėti galėjo tik su vežimėliu. Tad Irma keliolikoje šalies miestų su negalią turinčiu kolega atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad kone 70 procentų įmonių neįgaliesiems nepasiekiamos.

REKLAMA

„Bet jeigu teisybė ir realybė yra dar kitokia, patenkame, jeigu į įmonės administracijos patalpas, tai mes nepatenkam į gamybą arba, jeigu mes galime įvažiuoti į sandėlį, į gamybą, bet administracijos pastatas yra antrame aukšte, trečiame ir panašiai. Tai tas žmogus negali išeiti į visuomenę, negali dirbti“, – teigia verslininkė Irma Spudienė.

Štai ir Biržų savivaldybės pastatas – nuožulnus šlaitas prie pagrindinių durų yra, o patekus į vidų pasitinka statūs laiptai.

REKLAMA

„Iš tikrųjų tai yra didysis skaudulys ir didžioji problema, ir aš pripažįstu, kad pirmiausia valdžios institucijos turėtų būti prieinamos kiekvienam piliečiui. Be abejo, yra mygtukas iškvietimui, mūsų specialistai nulipa ir suteikia visas paslaugas, bet tai, manyčiau, nėra tas pats“, – sako Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė.

Panaši situacija ir dalyje švietimo bei ugdymo ir kitose valstybinėse įstaigose.

„Aš manau, kad tą pavyzdį turėtų pradėti rodyti valstybinės įstaigos ir tada privatus verslas ir pats pamatys, bet kai mūsų pagrindinės įstaigos, į kurias turi patekti žmogus su negalia, to nepadaro, neparodo pavyzdžio, tai ko norėt iš verslo“, – sako I. Spudienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būtent savivaldybių pareiga rūpintis neįgaliųjų gerove, ten kur jie gyvena, tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Pasak ministrės, socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad jau tuo metu, kai žmogui yra nustatoma negalia, atsirastų jo individualių poreikių vertinimas. Tai yra, kokių paslaugų toje savivaldybėje žmogui reikia.

„Ar tai būtų aplinkos pritaikymas, ar būsto pritaikymas, ar švietimo sistemoje asistento pagalba, ar darbo rinkoje kažkokia pagalba. Tai mes norime, kad žmogus turintis negalią ir jo poreikis, individualus poreikis tam tikrai pagalbai, būtų atlieptas jau negalios nustatytmo momentu“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ir šitą pasiekti, anot ministrės, pavyks įgyvendinus negalios nustatymo reformą. Ji jau pateikta Seimui. Ministrė tikisi, kad gruodžio mėnesį šis įstatymo paketas bus priimtas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų